Rukainiai

Rukainiai
Rukainių bažnyčia
Rukainiai
54°36′47″š. pl. 25°30′36″r. ilg. / 54.613°š. pl. 25.510°r. ilg. / 54.613; 25.510 (Rukainiai)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija	Rukainių seniūnija
Gyventojų (2021)	662
Vikiteka	Rukainiai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Rùkainiai Kilmininkas: Rùkainių Naudininkas: Rùkainiams Galininkas: Rùkainius Įnagininkas: Rùkainiais Vietininkas: Rùkainiuose
Istoriniai pavadinimai	lenk. Rukojnie, rus. Рукойне[2]

Rukainiai – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, prie senojo kelio Vilnius–Ašmena (kelias  5258  Medininkai–Rukainiai–Skaidiškės ) ir Rukainės upelio. Seniūnijos centras, Rukainių seniūnaitija. Stovi Rukainių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1823 m.), veikia Rukainių gimnazija, pradinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-13016), vaikų darželis, ambulatorija, kultūros centras, girininkija, kiti visuomeninės paskirties objektai.^[3] Stovi Jėzaus Kristaus skulptūra Krikščionybės 2000‑ųjų metų jubiliejui įamžinti (pastatyta 1999 m., skulptorius Edvardas Podberiozkinas).

Į rytus nuo kaimo prasideda Rukainių miškas, yra Kenos hidrografinis draustinis, į pietryčius – Mūrininkų piliakalnis ir pilkapynai.

Etimologija

Rukainiai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia pratekančio Rukainės upelio (kairysis Kenos intakas) vardo.

Istorija

Rukainių stačiatikių cerkvė XX a. pradžioje

Rukainiai pirmą kartą buvo paminėti 1435 metais. 1538 m. pastatyta medinė bažnyčia, dabartinės mūrinės bažnyčios prototipas. 1775 m. buvo 110 sodybų. 1812 m. Rukainius nusiaubė prancūzų kariuomenė.^[4] 1838 m. Rukainiuose suimtas sukilėlis Simonas Konarskis. XIX a. 2-ojoje pusėje Rukainiai – Vilniaus apskrities miestelis, valsčiaus centras, pradinė mokykla, pašto stotis.^[5]

1949 m. įkurta biblioteka. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė (specializacija – bulvių auginimas). 1968 m. prie Rukainių prijungti Rukainių I ir Rukainių II kolonijų kaimai.^[6] 2024 m. patvirtintas Rukainių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1867?–1922 m.	Rukainių valsčiaus centras	Vilniaus apskritis
1922–1927 m.		Vilniaus-Trakų apskritis
1950–1959 m.	Rukainių apylinkės centras	Naujosios Vilnios rajonas
1959–1995 m.		Vilniaus rajonas
1995–	Rukainių seniūnijos centras	Vilniaus rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[2]	1897 m.^sur.	1905 m.[7]	1931 m.[8]	1959 m.^sur.[9]	1970 m.^sur.[10]	1979 m.^sur.[11]
244	242	462	577	471	560	622
1981 m.[12]	1986 m.[13]	1989 m.^sur.[14]	2001 m.^sur.[15]	2011 m.^sur.[16]	2021 m.^sur.[17]	-
870	898	865	770	770	662	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Tadeusz Wasąg (1926–2021), chemikas

Galerija

• 
  Pagrindinė gatvė – kelias  5258  Medininkai–Rukainiai–Skaidiškės 
• 
  Kristaus skulptūra (skulpt. Edvard Podberiozkin, 1999 m.), skirta Krikščionybės 2000-ųjų metų jubiliejui. Šalia pasodinta 12 sidabrinių eglučių, simbolizuojančių 12 apaštalų

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 342 psl.
3. „Rukainių seniūnija“. vilnijosvartai.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-06-06. Nuoroda tikrinta 2016-06-06.
4. „Vilniaus rajono savivaldybės administracija - Rukainių“. vrsa.lt. 2012-09-18. Suarchyvuota iš originalo 2016-08-02. Nuoroda tikrinta 2016-08-02.
5. Rukojnie (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 959 psl. (lenk.)
6. Rukainiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 414 psl.
7. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
8. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Rukainiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 116 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Rukainiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 520 psl.
13. Rukainiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 583
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Rukainiai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 202 psl.
• Rukojnie (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 959 psl. (lenk.)

Aplinkinės gyvenvietės
	VILNIUS – 17 km NEMĖŽIS – 11 km
		Užukenė – 5 km	Savičiūnai – 7 km MEDININKAI – 13 km