Sabatonas

Sabatonų formos raida pagal Wendelin Boeheim:
а) 1290—1390. b) 1300—1490. с) 1500—1530. d) 1530—1540. е) 1540—1550. f) 1550—1560. g) 1560—1590.
iš knygos Wendelin Boeheim „Handbuch der Waffenkunde. Das Waffenwesen in seiner historischen Entwicklung vom Beginn des Mittelalters bis zum Ende des 18 Jahrhunders“, Leipzig 1890

Sabatonas, šarvinė kurpė (angl. sabaton; solleret; vok. Eisenschuhe, pranc. soleret) – pėdą dengiantis šarvinis batas, plokštinių šarvų dalis, paprastai iš metalo plokščių ir juostų. Sabatonai buvo svarbūs raitiems riteriams, kadangi kirstynėse pėdos būdavo patogiai pasiekiamos pėstininkų atakoms.

XV a. sabatonai turėdavo ilgas smailėjančias nosis. XVI a. pirmoje pusėje sabatonų nosys sutrumpėjo, jų ilgis buvo kiek didesnis už pėdos ilgį, tačiau nosis pasidarė labai plati.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sabatonas su snapu.

Paprastų kareivių batai buvo odiniai, apsiūti metalinėmis plokštelėmis.
Šarvinės kurpės ėmė atsirasti tik XIII a. pabaigoje, kai iki tol tik grandiniais šarvais padengtos pėdos nosį pridengė tvirta vientisa plokštele, kurią diržu tvirtindavo prie pėdos. Nuo XIV a. sabatonai baigiasi judama vientisa buka nosimi arba būna pailginti vadinamuoju snapu[1] (vok. Schnabel, pranc. a la poulaines). Tie kyšuliai buvo mados dalykas, tačiau buvo šiek tiek naudingi, kadangi buvo nulenkti žemyn, todėl raiteliui būdavo sunkiau pamesti balnakilpę.

Nuo XIV a. antros pusės sabatonai sujungti su antblauzdžiais[2]. Antblauzdis kartu yra ir dalis pėdos apsaugos, kadangi vienas kraštas siekia kulną, turi iškilumus, dengiančius kulkšnių kauliukus, o judrios plokštelės dengdavo pėdos viršų.
Apie 1400 m. atsirado nuimamos ilgos sabatonų nosys[3], kurias nuimdavo, kai riteris vaikščiodavo pėsčias. Nuimamas ilgas nosis nustojo naudoti apie 1490 m.

Pačioje XV a. pabaigoje nustota naudoti siauranosius sabatonus, juos pakeitė sabatonai praplatintomis nosimis, kuriuos vokiškai vadino „lokio letenomis“ arba „karvių snukiais“ (vok. Bärenfüsse ir Kuhmäuler). Po to sabatonų nosių forma dar kito ir tik apie 1560 m. ji ėmė atitikti pėdos formą.

Einant laikui sabatonų judrumas didėjo – meistrai šarvininkai naudojo vis daugiau judriai sujungtų juostų pėdos keltyje, o vėliau – ir ties pėdos pirštais.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Sabatonas su snapu (~1480) Archyvuota kopija 2007-09-26 iš Wayback Machine projekto.
  2. ↑ Dešinėje – su antblauzdžiu sujungtas sabatonas Archyvuota kopija 2007-09-26 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ Nuimama nosis (replika)