37°0′23″ š. pl. 8°56′21″ v. ilg. / 37.00639°š. pl. 8.93917°r. ilg.
Sagreso kyšulys arba Sagrešo kyšulys (port. Ponta de Sagres) – kyšulys pietvakarių Portugalijoje, Algarvėje, tuojau į pietus nuo Sagrešo miesto. Kartu su šalimais esančiu Šv. Vincento kyšuliu laikomas toliausiai į pietvakarius nutolusia Europos žemyno vieta.[1] Yra švyturys.
Vietovė gyvenama nuo neolitinių laikų. Antikiniuose šaltiniuose kyšulys minimas kaip lot. Sacrum Promontorium („šventasis kyšulys“, nuo to ir dabartinis pavadinimas), minimas Eforo, Plinijaus Vyresniojo, Strabono.[2] Vėliau jūrininkų dažnai vadintas „pasaulio pakraščiu“. Čia buvusi svarbi religinė vieta, romėnų laikais, manoma, jog čia galimai garbintas Saturnas arba Heraklis.[3] Arabų laikais Muchamadas al Idrisijus mini čia buvus „kranklių šventyklą“.[4] XV a. vid., valdant Henrikui Jūrininkui, Sagreso kyšulio pusiasalyje pastatyta tvirtovė, kurioje, kaip neretai teigiama, veikė jūrininkų mokykla.[5] 1587 m. tvirtovę apgriovė anglų piratas Frensis Dreikas, o 1755 m. galutinai suniokojo Lisabonos žemės drebėjimas. XX a. antroje pusėje tvirtovė atstatyta.
Sagreso kyšuliui suteiktas Europos paveldo ženklas.[6]