Schneider Grunau Baby

Schneider Grunau Baby



Tipas	Sklandytuvas
Kūrėjas	Edmund Schneider Wolf Hirth Hugo Kromer
Gamybos metai	1931–1979 m.
Pirmas skrydis	1931 m.
Pagaminta vnt.	> 6000

Schneider Grunau Baby – 1931 m. Vokietijoje sukurtas vienvietis sklandytuvas. Tai buvo vienas populiariausių tarpukario sklandytuvų, gamintas daugiau nei 20 šalių. Orlaivis pasižymėjo nesudėtinga konstrukcija, jis buvo nesunkiai gaminamas pagal brėžinius. Sklandytuvas pasižymėjo stabilumu ore, juo buvo galima atlikti nesudėtingas akrobatines figūras, jis atlaikydavo kietus nusileidimus.

1935 ir 1938 m. Lietuvos aeroklubo iniciatyva Lietuvoje buvo pagaminti du licenciniai „Grunau Baby“ egzemplioriai.

Konstrukcija

Orlaivio konstruktorius – Edmundas Šnaideris, kuriam padėjo sklandytojas Volfas Hirtas ir Hugo Kromeris. „Grunau Baby“ konstrukciškai buvo tos pačios įmonės metais anksčiau sukurto sklandytuvo Schneider ESG 31 mažesnė kopija, kurioje buvo naudoti tokie patys elipsės formos sparnai, sukurti įmonės „Akaflieg Darmstadt“ tyrimų rezultatų pagrindu.^[1] Orlaivis gavo pavadinimą nuo miesto, kuriame buvo įsikūrusi „Schneider“ gamykla, vardo – Grunau (dab. Jeżów Sudecki, Lenkija).

Orlaivis – medinės konstrukcijos, fiuzeliažas, dengtas drobe, medinės konstrukcijos sparnai, atvira piloto kabina su iš celuloido pagamintu skydeliu. Sparnai sudaryti iš vieno lonžerono,^[2] pirmosios 14 nerviūrų buvo „Göttingen 535“ profilio, toliau profilis iki 22-osios nerviūros po truputį perėjo į simetrinį, sparnams siaurėjant ir šiek tiek kylant į viršų. Sparnų priekinė briauna buvo gaminama iš klijuotos faneros, galinė – dengta drobe. Uodegos priekinė dalis dengta fanera, galinė – drobe.

Orlaivis buvo kuriamas kaip tinkamas tiek lavinimuisi, tiek skrydžiams nuotoliui. „Grunau Baby“ buvo tipinis savo laikotarpio pavyzdys – aukštasparnis spyrinis monoplanas su aštuonkampio skerspjūvio fiuzeliažu ir atvira piloto kabina. Pastarasis sprendimas atspindėjo to meto įsitikinimą, kad sklandytuvo pilotas turi veidu jausti oro srauto greitį ir vėjo kryptį.

Eksploatacija

„Baby“ iš karto tapo sėkmingu. Prie jo populiarumo prisidėjo sklandymo čempiono Volfo Hirto (Wolf Hirth) vykdyta reklaminė kampanija. Po kito Šnaiderio sukurto modelio sklandytuvo avarijos 1932 m., „Baby“ buvo perprojektuotas; naujasis orlaivis gavo indeksą „Baby II“. Šis variantas ir jo dar patobulinta versija „Baby IIb“ buvo priimtas kaip Vokietijos aviacijos sporto asociacijos (vok. Deutscher Luftsportverband, arba DLV e. V.), vėliau tapusios Nacionalsocialistiniu aviacijos korpusu (vok. Nationalsozialistisches Fliegerkorps; NSFK) standartinis sklandytuvas, pačiai naudotas Liuftvafės pilotų mokymui.

Populiariausia šio sklandytuvo modifikacija buvo G.B.IIb. Vokietijoje 1941-44 metų laikotarpiu jos buvo pagaminta 4104 vnt.^[2] Sklandytuvo licencinės kopijos serijomis buvo gaminamos Prancūzijoje (pavadinimas – „Nord 1300“), Jungtinėje Karalystėje (pavadinimai „Elliotts Baby EoN“ ir „Slingsby T5“)..1941 m. Brazilijos įmonėje „Laminação Nacional de Metais“ (vėliau – „Companhia Aeronáutica Paulista in Brazil“) buvo pagaminta 30 šio modelio orlaivių, gavusių pavadinimą „Alcatraz“.

Po Antrojo Pasaulinio karo šių sklandytuvų gamyba Rytų Vokietijoje buvo atnaujinta 1956 m. ir jie gaminti iki 1979 m.

„Grunau Baby“ pagrindu Jungtinės Karalystės įmonė „Slingsby“ sukūrė keletą savo konstrukcijos sklandytuvų. Po karo Edmundas Šnaideris emigravo į Australiją, kur toliau tobulino savo konstrukciją, jos pagrindu sukūrė modelius su uždara kabina „Baby 3“ ir „Baby 4“.

Didesnėmis serijomis orlaivis taip pat gamintas Švedijoje, Suomijoje, Rumunijoje.

Lietuvoje

Lietuvos aeroklubas 1934 m. įsigijo „Grunau Baby“ brėžinius, pagal kuriuos 1934–1935 metų žiemą Nidos sklandymo mokykloje pastatytas „Grunau Baby IIa“ modelio sklandytuvas. Orlaivį statė Jonas Pyragius, S. Kontrimas ir Gabrielius Miliūnas. Orlaivis buvo pakrikštytas „Nida“ ir užregistruotas numeriu LY-NIDA.

1935 m. „Nida“, velkama LAK lėktuvo "de Havilland DH.60 „Moth“, kartu su autožyru (malūnsparniu) „Cierva C 30A“ buvo atliktas „Oro traukinio“ pavadinimą gavęs parodomasis aviatorių ryšių stiprinimo skrydis per Baltijos valstybes maršrutu Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis ir atgal. Sklandytuvą pilotavo ir vizito metu akrobatines figūras demonstravo Jonas Pyragius.^[3] Vėliau „Nida“ dalyvavo daugelyje LAK’o organizuotų aviacijos švenčių ir Tautinės olimpiados sklandymo varžybose 1938 m.

1938 m. pradžioje L. Reimeris pagamino antrąjį lietuvišką „Grunau Baby IIa“ egzempliorių, kuris pavadintas „Šarka“ bei atitinkamai buvo registruotas numeriu LY-ŠARKA. Šis orlaivis taip pat dalyvavo Tautinės olimpiados sklandymo varžybose.^[2]

Bent vienas šių sklandytuvų išgyveno Antrąjį Pasaulinį karą ir buvo naudojamas iki 1954 m.

1954 m. Austrijoje pagamintą „Grunau Baby IIb" 2022 m. įsigijo Nidos sklandymo mokyklos atkūrimo iniciatorius ir jos vadovas Tomas Kuzmickas. Orlaiviu skraidoma, nuo 2022 m. jis ne kartą buvo demonstruotas aviacijos šventėse.^[4]^[5]^[6]

Variantai

ESG 31: „Baby“ pirmtakas su paprastesniais sparnais
Baby: Pirmasis variantas – „ESG31“ su patobulintais sparnais, pagal „Akaflieg Darmstadt“ tyrimų rezultattus
Baby II
Baby IIa
Baby IIb
Baby III
Alcatraz: Brazilijos įmonėje „Laminação Nacional de Metais“ (vėliau - „CAP Companhia Aeronáutica Paulista“ gamintas lokalizuotas variantas. Pagaminta 30 vnt.
Nord 1300: Prancūzijos įmonėje „Nord Aviation“ gamintas licencinis variantas
Elliotts Baby EoN: Anglijos įmonėje „Elliotts of Newbury“ gamintas licencinis variantas. Vienas išlikęs egzempliorius saugomas muziejuje „Gliding Heritage Centre“
Slingsby T5: Anglijos įmonėje „Slingsby Sailplanes“ gamintas licencinis variantas
Baby 3: Pokarinė konstrukcija su uždara kabina, sukurta Šnaidreio jam emigravus į Australiją
Baby 4: Patobulintas Australijoje gamintas modelis
Baby V: Dvivietis modelis, „Baby III“ pagrindu su tandemine kabina ir drobe dengtu iš plieno vamzdžių pagamintu fiuzeliažu
AB Flygplan Se-102: Švedijoje gamintas licencinis variantas, skirtas Švedijos karinėms oro pajėgoms
Hawkridge Grunau Baby: Anglijoje gamintas licencinis variantas
TG-27 Grunau Baby: JAV armijos karinių oro pajėgų (USAAF) 1942 m. pradėtų naudoti trofėjinių „Baby“ pavadinimas
IFIL-Reghin RG-1: Rumunijoje gamintas licencinis variantas
Stiglmeier S.24: Hermano Stigmajerio (vok. Herman J. Stiglmeier) sukurtas variantas su „Bowlus BA-100 Baby Albatross“ sparnais.^[7] Vienas šio tipo orlaivis (Reg. Nr. NX15539) 1942 m. buvo priimtas į JAV Armijos KOP, kodinis pavadinimas „TG-14“ (s/n 42-57183).^[8]
PIK-10 Moottoribaby: Suomijoje sukurta Grunau Baby II konversija į motosklandytuvą su traukiančiu propeleriu
Motor-Baby: Konversija į motosklandytuvą, (vienintelis modelio Reg. Nr. D-YBIF), varomas 13,2 kW galios dvitakčio vidaus degimo variklio „Kroeber M4“, montuoto už centrinės sekcijos ir sukusio stumiantį propelerį. Fiuzeliažo viršutinė galinė danga buvo pašalinta tam, kad būtų galima sudėti propelerį ir sumažinti pasipriešinimą.^[9]

Techniniai duomenys (Baby IIb)

Duomenys iš The World’s Sailplanes: Die Segelflugzeuge der Welt: Les Planeurs du Monde


Rodiklis		Vertė
Įgula		1
Ilgis		6,09 m
Aukštis		1,35 m.
Spano	mojis	13,57 m
	plotas	14,20 m²
	proilgis	13
Aerodinaminis profilis		Göttingen 535
Aerodinaminė kokybė		17 (esant 60 km/h greičiui)
Svoris	tuščio	170 kg
Svoris	maksimalus kilimo	250 kg
Greitis	V_NE	150 km/h
	vilkimo	90 km/h
	kilimo su išvilktuvu	80 km/h
	mažiausias žemėjimo	0,85 m/s (esant 55 km/h greičiui)
	minimalus	45 km/h
Sparno apkrova		17,68 kg/m²

Literatūra

Coates, Andrew (1978). Jane's World Sailplanes and Motor Gliders. London: MacDonald and Jane's. p. 97.
Hardy, Michael (1982). Gliders and Sailplanes of the World. Shepperton: Ian Allan. pp. 50–51.
Selinger, Peter F., Stiftung Deutsches Segelflugmuseum Wasserkuppe mit Modellflug, Gersfeld/Rhön 2004, ISBN 3-00-011649-4
Ramoška, Gytis, Lavinimosi sklandytuvai Grunau-Baby IIa „Nida“ ir „Šarka“, Plieno sparnai: Lietuvos aviacijos istorija 1919–1940.

Išnašos

↑ Hugo H. Kromer: . In: Carl Oskar Ursinus (Hrsg.): . Nr. 20. Verlag für Flugsport, Frankfurt am Main 20. Januar 1932, S. 24–26
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 Ramoška, Gytis, Lavinimosi sklandytuvai Grunau-Baby IIa „Nida“ ir „Šarka“, Plieno sparnai: Lietuvos aviacijos istorija 1919–1940.
↑ Oro traukinys, Plieno Sparnai Nr.1 1970 m. Čikaga // Plieno sparnai, iliustracijas parinko ir J. Krygerio pasakojimo el. variantą parengė N. Korbutas 2009.
↑ Nikitenka, Denisas, Į Nidą sugrįžo istoriniai sklandytuvai, Vakarų ekspresas, 2022-07-08
↑ Nidos aerodrome – aviacijos šventė „Aero Nida`23“: ką bus galima išvysti?, lrt.lt, 2023.09.08
↑ Vyks aviacijos šventė „Aero Nida 2024”, Atvira Klaipėda, 2024-09-06
↑ „US Training Gliders“. Nevington War Museum (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-06-16.
↑ „USAF Serial Number Search Results“. cgibin.rcn.com. Nuoroda tikrinta 2020-06-17.
↑ „Schneider Grunau Motorbaby“. www.histaviation.com. Nuoroda tikrinta 5 February 2020.

[1] Hugo H. Kromer: . In: Carl Oskar Ursinus (Hrsg.): . Nr. 20. Verlag für Flugsport, Frankfurt am Main 20. Januar 1932, S. 24–26

[:0-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 Ramoška, Gytis, Lavinimosi sklandytuvai Grunau-Baby IIa „Nida“ ir „Šarka“, Plieno sparnai: Lietuvos aviacijos istorija 1919–1940.

[3] Oro traukinys, Plieno Sparnai Nr.1 1970 m. Čikaga // Plieno sparnai, iliustracijas parinko ir J. Krygerio pasakojimo el. variantą parengė N. Korbutas 2009.

[4] Nikitenka, Denisas, Į Nidą sugrįžo istoriniai sklandytuvai, Vakarų ekspresas, 2022-07-08

[5] Nidos aerodrome – aviacijos šventė „Aero Nida`23“: ką bus galima išvysti?, lrt.lt, 2023.09.08

[6] Vyks aviacijos šventė „Aero Nida 2024”, Atvira Klaipėda, 2024-09-06

[7] „US Training Gliders“. Nevington War Museum (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-06-16.

[8] „USAF Serial Number Search Results“. cgibin.rcn.com. Nuoroda tikrinta 2020-06-17.

[histav-9] „Schneider Grunau Motorbaby“. www.histaviation.com. Nuoroda tikrinta 5 February 2020.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]