Sebitu, Sibitu – septyneto demonų grupė babiloniečių mitologijoje. Žodis sebittu akadų kalboje yra vienaskaitinis skaitvardis, reiškiantis septynetą. Šumerų kalboje jį atitinka imina.bi.[1]
Sebitu minimi Eros epe, pasak kurio, buvę dangaus dievo Anu ir deivės Ki (Žemės) vaikai. Kiekvienos iš šių būtybių lemtį paskyręs dievas Anu. Pirmoji būtybė turėjusi sukelti įtūžį, antroji ugnį, trečioji turėjusi švaistytis ginklais ir t. t. Šiems demonams vadovavęs dievas Era.[2] Kaip minima Eros epe, Anu davęs Erai demonus Sebitu kaip ginklus, skirtus žudyti žmonėms, kai jų keliamas triukšmas pasidarysiąs nebepakenčiamas (Lentelė I, 38ff).[3] Taigi, Sebitu buvę ir demonai, ir ginklų personifikacija.[4] Būtent demonai Sebitu sukurstę Eros sukilimą.[2]
Sebitu minimi įvairiuose užkalbėjimuose, kaip antai utukki lemnuti.[2] Vienoje užkalbėjimų kolekcijoje Sebitu, panašu, tapatinami su septyniais blogaisiais utuku, kurių kiekvienas pavadintas vardu. Kartais šios būtybės įvardijamos „Septyni ir septyni“ arba „Septyniskart septyni“. Mesopotamijos mitologijoje sebittu buvo įvardijamos ir septynios gerosios dievybės, kurių užkalbėjimais šauktasi, siekiant apsiginti nuo blogųjų demonų.[1]