Serbijos politinė sistema

Serbijos Nacionalinės Asamblėjos rūmai Belgrade.

Serbija yra parlamentinė respublika, kurioje ministras pirmininkas yra vyriausybės vadovas, o tuo tarpu prezidentas yra valstybės vadovas.

Įstatymų vykdomoji valdžia

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pareigos Vardas Partija Pareigose nuo
Prezidentas Aleksandar Vučić Serbijos Progresyviųjų partija 2017 m. gegužės 31 d.
Ministrė pirmininkė Ana Brnabić Nepriklausoma politikė 2017 m. birželio 29 d.

Vykdomoji valdžia priklauso ministrui pirmininkui, kuris vadovauja ministrų kabinetui. Ministras pirmininkas yra išrenkamas Nacionalinės Asamblėjos, prezidento siūlymu. Prezidentas duoda pasiūlymą tik pasitaręs su parlamento lyderiais. Ministrų kabinetas yra sudaromas ministro pirmininko ir patvirtinamas Nacionalinės Asamblėjos. Ministrų kabinetas yra laikomas sudarytu, kai jis būna patvirtinamas Nacionalinės Asamblėjos balsų dauguma. Ministras pirmininkas yra atsakingas už darbotvarkės pristatymą Nacionalinei Asamblėjai. Prezidentas yra išrenkamas tautos per tiesioginius rinkimus, bet faktiškai neturi daug valdymo galios. Pagrindinės prezidento funkcijos yra šalies užsienio politikos formavimas, ryšių palaikymas su kitomis valstybėmis, tarptautinių sutarčių ratifikavimas. Prezidentas išrenkamas penkeriems metams ir gali būti perrenkamas antrajai kadencijai.

Įstatymų leidžiamoji valdžia

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra suteikta parlamentui, kuris vadinamas Nacionaline Asamblėja. Ją sudaro 250 slaptu balsavimu pagal proporcinę rinkimų sistemą išrinktų deputatų. Nacionalinė Asamblėja taip pat svarsto ir priima konstitucijos pataisas.

Teisminė valdžia

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Serbijos teisminių institucijų sistema yra vadovaujama Aukščiausiojo teismo. Teismas peržiūri ir, jei yra būtinybė, nusprendžia dėl bylų, kurios buvo pradėtos žemesniuose teismuose. 2008 m. teismų skaičius Serbijoje buvo sumažintas nuo 168 iki 64. Taip pat buvo įsteigtos kelios teismų pakopos: apylinkės teismas, apygardos teismas, apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis Teismas. Taip pat yra keli specializuoti teismai, tokie kaip administracinis teismas.

Partijos ir rinkimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Serbijoje yra daugpartinė sistema su daugybe politinių partijų, nė viena partija čia negauna absoliučios valdžios, todėl čia susiformuoja koalicinė valdžia. Parlamentas yra renkamas ketveriems metams.

Tarptautinės organizacijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Serbija yra šių tarptautinių organizacijų narė: Jungtinių Tautų Organizacija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Taryba, Juodosios jūros ekonomikos kooperacijos organizacija, NATO taikos partnerystė, Centrinės Europos laisvosios prekybos sutartis, Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio Bankas ir kt.

Serbijai buvo suteiktas kandidatės statusas Europos Sąjungos narystei. Serbija taip pat yra kandidatė į Pasaulio Prekybos Organizaciją.

Kosovo statusas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1999 m. Kosovas yra laikomas Jungtinių Tautų protektoratu. 2008 m. vasario 17 d. etniniai albanai paskelbė Kosovo nepriklausomybę ir prašė užsienio tautų pripažinimo. Nors Serbijos valdžia pareiškė, kad nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės, ji taip pat konstatavo, kad Serbija nori „normalaus gyvenimo visiems Kosovo gyventojams“.[1]

  1. „Political structure“. Suarchyvuotas originalas 2015-05-24.