Shorea johorensis |
---|
Shorea johorensis žiedai ir lapai |
Gresia nepaprastai didelė rizika išnykti |
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Shorea johorensis Frederick William Foxworthy, 1877-1950 |
Shorea johorensis – sparneninių (Dipterocarpaceae) šeimos, šorėjų genties augalas.
Grėsmingai nykstanti rūšis. Natūraliai auga Pietryčių Azijoje esančiose Borneo, Sumatros salose, bei Malakos pusiasalyje (Singapūras, Malaizija, Brunėjus, dalis Indonezijos).
Nuo jūros paviršiaus auga iki 300 m aukščio altitudėse. Įprastai aptinkamos augančios netoli upių, kur yra priemolingas bei smėlingas dirvožemis.
Tai viena aukščiausių Azijos medžių rūšių. Dažniausiai užauga 58-65 m aukščio ir iki 127 cm kamieno skersmeniu. Šiuo metu pats aukščiausias žinomas egzempliorius pagal (Roman Dial 2007) yra 82,39 m aukščio ir auga Malaizijai priklausančioje Sabaho provincijoje, esančioje šiaurės rytų Borneo saloje.
Labai aukšti lapuočiai medžiai. Kamienas tiesus, sakingas. Žiedai 16 mm skersmens balsvi, baltai geltoni ir auga šluotelėmis. Vaisiai žali-rausvi-raudoni 14 mm ilgio su trimis 90 mm sparneliais, kuriuos vėliau prinokusius išnešioja vėjas.
Naudojama medienai. Išgaunama aukštos kokybės šviesiai raudonos spalvos mediena, todėl Indonezijoje gausiai sodinama medžių plantacijose.
Mokslinio lotyniško Shorea johorensis rūšies pavadinimo autorius Frederick William Foxworthy gyvenęs 1877-1950. Rūšies lotyniškas pavadinimas kilo nuo Malaizijos Džohoro valstijos pavadinimo, kurioje ji įprastai auga. Taip pat žinoma Shorea leptoclados Sym. sinonimo pavadinimu. Angliškai vadinama Light Red Meranti. Borneo saloje tarp vietinių gyventojai vadina – Kenbewar, Kenuar, Longko, Majau, Merampu, Meranti merah, Meranti tanduk, Palapak, Selangan pelandok, Seraya majau.
Įrašyta į tarptautinės raudonosios knygos sąrašus.