Simonas Olelkaitis
| Simonas Olelkaitis | |
|---|---|
| |
| Olelkaičiai | |
| |
| Herbas "Pogonia" | |
| Gimė | 1420 m. Sluckas |
| Mirė | 1470 m. Kijevas |
| Tėvas | Aleksandras Olelka |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija, Jono Goštauto dukra |
| Vaikai | Vasilijus Aleksandra Sofija |
| Kijevo kunigaikštis | |
| Valdė | 1454 m. - 1470 m. (~16 metų) |
| Pirmtakas | Aleksandras Olelka |
| Įpėdinis | Panaikinta |
Simonas Olelkaitis (ukr. Семен Олелькович, 1420–1470 m.[1]) – paskutinis Kijevo kunigaikštis, valdęs 1454–1470 m.,[2] o 1443–1455 m. – Slucko kunigaikštis.[3]
Olelkaičių giminės narys, kilęs iš Gediminaičių dinastijos surusintų rytų stačiatikių šakos, buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo anūkas. Po tėvo mirties paveldėjo Kijevo kunigaikštystę. Jis vykdė nepriklausomą politiką, kovojo su Krymo totoriais, palaikė glaudžius ryšius su Moldavijos kunigaikštyste, Genujos kolonijomis ir Teodoro kunigaikštyste Kryme.
Jis vedė Mariją, Jono Goštauto dukterį, su kuria susilaukė trijų vaikų: Vasilijaus, Aleksandros ir Sofijos, kuri tapo Tverės kunigaikščio Michailo Borisovičiaus žmona.[4]
Po Simono Olelkaičio mirties Kijevo kunigaikštystė buvo pertvarkyta į Kijevo vaivadiją. Jo sūnus kaip kompensaciją gavo Turovo-Pinsko kunigaikštystę, tačiau jis mirė jaunas, o po jo mirties jį pakeitė iš pradžių motina Marija, o paskui svainis Fiodoras. Nė vienas iš jo vaikų nesusilaukė palikuonių.[5]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Олельковичі. Інститут української мови НАН України
- ↑ Herbarz polski Kaspra Niesieckiego S.J.. Front Cover. Kasper Niesiecki. Nakładem i drukiem Breitkopfa i Haertela, 1845 - Heraldry.
- ↑ The last Princes of Sluck and the West - The Journal of Belarusian
- ↑ Pazdnyako A. Alelkavichy //Petty Princes of Lithuania. Encyclopedia, vol. 3: 2005. - T. 1: Abalenski - Kadenzya. - S. 218-219. - p. 684
- ↑ Tver (appanages and grand-princes) // Russian biographical dictionary : in 25 volumes. - SPb. - M. , 1896-1918.