Vicia tenuifolia | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Smulkialapis vikis (Vicia tenuifolia) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Smulkialapis vikis (Vicia tenuifolia) – pupinių šeimos augalų rūšis. Paplitęs didžiojoje Europos dalyje, ypač Viduržemio jūros regione (įskaitant Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus), taip pat Užkaukazėje, Irane, Vidurinėje Azijoje, pietų Rusijoje, pietvakarių Sibire.[1] Vietomis įveistas, kitur (šiaurės, vakarų Europoje) tapęs invazine rūšimi.[2]
Augalas daugiametis, žolinis. Stiebas status, iki 100 cm aukščio, ryškiai briaunotas. Lapai plunksniški, su dviem prielapiais, nukreipti į viršų. Lapeliai auga po 6–13 porų, siauri, smailiakraščiai, 1–3 cm ilgio, 2–6 mm pločio. Lapų ūselis su 2–3 išsišakojimais. Žiedai susitelkę po 20–30 į tankius 15–30 cm ilgio žiedynus. Vainikėlis violetinis, rečiau baltas, 1,2–1,8 cm ilgio. Vaisius – 1,8–3 cm ilgio ankštis su smailiais galais, joje – 4–7 sėklos.[3]
Smulkialapis vikis – medingas augalas. Juo tiek šviežiu, tiek šieno pavidalu maitinasi avys, galvijai, arkliai.[4]
Auga saulėtose vietose, pakenčia dalinę ūksmę. Nereiklus dirvos rūgštingumui, geriausiai auga neužmirkusiose, gerai drenuojamose, bet drėgnose dirvose. Dauginasi sėklomis, gali virsti ruderaline rūšimi.[5]
Lietuvoje nedažnas.[6]