Smėlžemiai

Smėlžemio profilis

Smėlžemiai (Arenosols) – įvairiose (išskyrus aliuvines sąnašas) giliose (daugiau kaip 1 m) smėlingose dirvodarinėse uolienose susidariusių dirvožemių sistematinė grupė, priskiriama lengviesiems dirvožemiams. Smėlžemių pagrindą sudaro smėlis. Šie dirvožemiai labai laidūs drėgmei, nestruktūringi, stokoja maisto medžiagų. Dažnai būna kartu su kitais nederlingais dirvožemiais – druskožemiais, jauražemiais, kalciažemiais, kalkžemiais, pradžiažemiais.[1]

Smėlžiamiai paplitę įvairaus klimato srityse – tiek sausringose, tiek drėgnose vietose, susidarę tiek jaunose kopose, paplūdimių kopagūbriuose, tiek ant senovinių plokščiakalnių. Tai vienas labiausiai paplitusių dirvožemių pasaulyje, užimantis ~1300 mln. ha plotą (~10 % sausumos). Gausiausiai paplitę Afrikos dykumose – Kalaharyje, Centrinės Afrikos plynaukštėje, Sahelyje, atskirose Sacharos vietose, taip pat smėlžemių gausu vidurio ir vakarų Australijoje, vakarų Kinijoje, Artimuosiuose Rytuose. Taip pat mažesniais plotais sudaro paplūdimių smėlio juostas. Be to, smėlžemiai tęsiasi litoralėje, ežerų dugne.[2] Lietuvoje smėlžemių yra Dzūkijoje, Kuršių nerijoje, Baltijos jūros pakrantėje (iš viso užima apie 11,9 % dirvožemio dangos).[1]

Smėlžemių paplitimas

Žemdirbystei smėlžiamiai mažai tinkami, ypač, aridinėse srityse, kur kritulių kiekis neviršija 300 mm per metus. Tokiose vietose naudojami ganymui. Drėkinamuose smėlžemiuose gerai auga smulkūs javai, ankštiniai, melioniniai augalai, pašarinės žolės, tačiau dėl šių dirvožemių laidumo juos drėkinti nepraktiška. Sausringų vietų smėlžiamiai būna be augalijos arba su krūmokšniais, retomis savanomis. Drėgnose ir pusiau drėgnose vidutinio klimato srityse smėlžiamiai dažniausiai apaugę miškais. Gali būti išdirbami naudojant sėjomainą, pasižymi tuo, kad pavasarį greičiau įšyla. Drėgnose atogrąžose ant smėlžemių vietomis auga miškai. Juos iškirtus, visos organinės medžiagos tuojau pasišalina, ir dirvožemis virsta nevertinga dykra. Norint nuolat vystyti žemdirbystę, reikia smarkiai įtręšti, o tai ekonomiškai nenaudinga. Pakrančių smėlžemiuose auginami daugiamiečiai kultūriniai augalai – kokospalmės, anakardžiai, taip pat šakniavaisiai, tokie kaip kasava.[2]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 Algirdas Juozas Motuzas. smėlžemiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  2. ↑ 2,0 2,1 World reference base for soil resources 2014, FAO.