Stanislovas Ferdinandas Rževuskis | |
---|---|
Rževuskiai | |
Herbas „Krzywda“ | |
Gimė | 1737 m. Podchorcas |
Mirė | 1786 m. birželio 16 d. (~49 metai) Pogrebiščė |
Tėvas | Vaclovas Petras Rževuskis |
Motina | Ana Liubomirska |
Sutuoktinis (-ė) | Katerina Karolina Radvilaitė |
Vaikai | Severinas Rževuskis, Adomas Stanislovas, Teofila Rževuska, Pranciška Rževuska, Karolina Rževuska |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Stanislovas Ferdinandas Rževuskis |
Stanislovas Ferdinandas Rževuskis (1737, Podchorcas – 1786 m. birželio 16 d., Pogrebiščė) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas. Lietuvos didysis pastalininkas (1759–1760 m.) ir Lietuvos didysis vėliavininkas (1762–1782 m.), rotmistras (1755 m.), Karūnos armijos generolas-majoras (1757 m.), Chelmo seniūnas. Austrijos armijos feldmaršalas.
Lenkų magnatų kilnios Rževuskių giminės atstovas, herbo „Kšivda“ savininkas. Vyresnysis Karūnos didžiojo etmono ir Krokuvos kašteliono Vaclovo Petro Rževuskio (1705–1779) ir Anos Liubomirskos (1714–1763) sūnus. Jaunesnieji broliai – Lietuvos armijos generolas-leitenantas Juzefas (1739–1816) ir Karūnos lauko etmonas Severinas Rževuskis (1743–1811).
Buvo renkamas pasiuntiniu į seimus. 1755 metais Stanislovas Ferdinandas Rževuskis tapo rotmistru, 1757 metais gavo Karūnos armijos generolo-majoro laipsnį. 1759 m. rugsėjo 24 d. Stanislovas Rževuskis gavo Lietuvos didžiojo pastalininko pareigybę, o 1760 m. gegužės 30 d. tapo Lietuvos didžiuoju vėliavininku.
1764 metais buvo išrinktas nuo Vilkmergės pavieto į konvokacinį seimą. 1764 metų gegužės 7 dieną pasirašė manifestą, kuriame pripažino neteisėtą Rusijos armijos buvimą Varšuvoje.
1760 metais tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi.
1758 m. birželio 13 d. vedė kunigaikštytę Kateriną Karoliną Radvilaitę (1740–1789), Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados, kunigaikščio Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės (1702–1762) ir Uršulės Pranciškos Višnioveckos (1705–1753) dukterį. Vaikai: