55°49′48″š. pl. 26°13′03″r. ilg. / 55.8299811°š. pl. 26.2175894°r. ilg.
![]() | |
Vieta | Stelmužė, Imbrado seniūnija, Zarasų rajonas |
---|---|
Rūšis | paprastasis ąžuolas |
Aukštis | 23[1] m |
Amžius | ~1500[1] m. |
Apimtis | 13 m |
Stelmužės ąžuolas – seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje. Lietuvos gamtos paminklas. Auga Stelmužės kaime (Imbrado seniūnija, Zarasų rajonas). Ąžuolui apie 1500 metų,[1] jo skersmuo – 3,5 m,[1] aukštis – 23 m,[1] apimtis prie žemės 13 m (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų).
Šiuo metu Stelmužės ąžuolo būklė yra sunki. Senasis medis yra apniktas infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir samanų. Medienos ląstelės pasenusios, sunkiai atsinaujina.
2006 m. buvo skelbiami vieši ketinimai klonuoti Stelmužės ąžuolą Miškų institute, esančiame Girionyse (Kauno rajonas). Stelmužės ąžuolo būklę nuo 2005 m. tiria Čekijos mokslininkas arboristas Martinas Nemecas. Jis pasiūlė ąžuolo priežiūros priemonių planą, kuriame numatyta neleisti lankytojų į ąžuolo šaknų zoną, naujai įrengti tvorą, pašalinti trinkeles. Stelmužės ąžuolo gyvybingumui užtikrinti siūloma jo aplinką mulčiuoti ąžuolo skiedromis, įrengti vandens įsigėrimo kanalus bei rinktuvus, nugenėti lajos šakų viršūnėles („epikorminio augimo” skatinimas) ir galinčias nulūžti šakas, iškirsti šviesą užstojančius menkaverčius medžius.[2]
Spėjama, kad Stelmužės ąžuolo amžius gali siekti 1000,[3] 1500[1] ar 2000 m.,[4] tačiau tikslesnių išvadų nėra. Biologas B. Aleksejevas knygoje „Augalijos milžinai ir nykštukai“ spėja, kad Stelmužės legenda gali būti seniausias ąžuolas visoje Europoje. Pirmą kartą ąžuolas tvarkytas 1916 m., tada apkalta jo drevė ir jis aptvertas.
2016 m. ąžuolas išrinktas Lietuvos metų medžiu, kuris dalyvaus Europos metų medžio konkurse.[5]
Buvo manoma, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po jo šaknimis gali būti lobis, o po šakomis senovėje degusi šventoji ugnis. Prie medžio šaknų būdavo deginami aukurai bei aukos dievams.
Pasakojama, jog su ąžuolo viršūne baudžiauninkai užtvėrę kelią piktajam carui, kad šis negalėtų pravažiuoti. Baudžiauninkai taip norėję jį pamokyti už tai, kad šis neprivertė Stelmužės dvarininko atleisti valstiečius nuo baudžiavos, nors ši jau seniai buvo panaikinta.
Kitas padavimas byloja, jog kažkoks milžinas nutarė ant pravažiuojančio caro karietos nuversti ąžuolą, tačiau vienas stelmužiškis stipruolis, atrėmęs tą ąžuolą, išgelbėjo carą. Arogantiškas imperatorius šiam žmogui už išgelbėjimą ne tik pinigų nepasiūlė, bet netgi padėkoti nesiteikė. Ėmė ir nurūko savo šešiakinke. Stipruolis iš apmaudo karietą pasivijo, griebė už rato ir pusė ratlankio liko jo saujoje. Gal todėl Stelmužės dvaro herbe buvo vaizduojama pusė ratlankio.
Ąžuolai, kurių kamieno apimtis nuo 7 m:[7][8]
Seniausi ir storiausi Baltijos šalyse:
Rašytojas Juozas Baltušis knygoje „Kas dainon nesudėta“ taip rašo apie ąžuolą:
Vaikų rašytojas Kostas Kubilinskas parašė eilėraštį „Stelmužės ąžuolas“.[9]
|