Sterlingo kalnagūbris (angl. Stirling Range) – kalnagūbris pietvakarių Australijoje, Vakarų Australijos valstijoje, apie 330 km į pietryčius nuo Perto. Iškilęs Vakarų Australijos plokščiakalnio pietvakariniame pakraštyje, driekiasi 80 km rytų–vakarų kryptimi apie 65 km į šiaurę nuo Olbanio ir Indijos vandenyno pakrantės. Didžiausias aukštis 1096 m (Blaf Nolo kalnas). Būdingos stačios uolėtos viršukalnės, įvairi augmenija.[1]
Kalnagūbrį pirmasis iš europiečių 1802 m. pastebėjo Australijos tyrinėtojas Metju Flindersas. 1835 m. pavadintas pirmojo Vakarų Australijos gubernatoriaus Džeimso Sterlingo (James Sterling) garbei. Kalnagūbrio ir gretimų lygumų gamtai apsaugoti 1957 m. įkurtas Sterlingo Kalnagūbrio nacionalinis parkas, apimantis 1157 km² plotą.[1]
Sterlingo kalnagūbris – viena iš nedaugelio vietų Vakarų Australijoje, kur retkarčiais iškrinta sniegas.[2]