Sujai

Sujai
Gyventojų skaičius	330[1]
Populiacija šalyse	Brazilija (Mato Grosas)
Kalba (-os)	sujų
Religijos	prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės	kajapai, apinažai, kiti šinguanai

Sujai (Suyá, sav. Kisêdjê) – indėnų tauta, gyvenanti Amazonijoje, Brazilijos Mato Groso valstijoje. Priklauso že tautų grupei. Jų žemės yra Šingu nacionalinio parko šiaurėje. Populiacija – ~330 žmonių (XX a. antroje pusėje – ~100). Vartoja že kalbų šeimai priklausančią sujų kalbą. Kultūriškai ir kalbiškai skiriasi vakarų sujai (tapajunai, beiso da pau) ir rytų sujai.

Rytų sujai į Šingu aukštupį atkeliavo iš rytų ne vėliau nei XIX a. Jie patyrė šinguanų įtaką (pradėjo naudoti hamakus, išmoko karčiojo manijoko apdirbimo ir kt.). Vakarų sujai (1960 m. jų buvo ~400), gyvenę Tapažoso ir Šingu tarpupyje, buvo beveik visiškai išnaikinti brazilų kolonistų. Išlikę perkelti į nacionalinį parką, prie rytų sujų. Nuo XX a. antros pusės populiacija vėl ėmė augti.

Pagrindinis verslas – lydiminė žemdirbystė (aitrusis manijokas, kukurūzai, cukranendrės, jamsai, medvilnė, moliūgai, melionai, papajos, bananai). Taip pat verčiasi medžiokle, žvejyba, rankiojimu (vaisiai, šaknys, laukinių bičių medus). Pagrindinis valgis – kepta žuvis ir manijoko paplotėliai.

Bendruomenė dalijasi į matrilinijines egzogamines grupes, kurių būstas užima pastovią padėtį pasaulio pusių atžvilgiu apskrito plano kaime, bei į agamines apeigines fratrijas. Pastarosioms priklauso vyrai; broliai paprastai patenka į skirtingas fratrijas. Viena fratrija užima rytinę namo dalį ar namą (jei yra du), kita – vakarinę. Priešingai nei kiti že, sujai pripažįsta santuoką tarp pusbrolių ir pusseserių. Rytiniai sujai praktikuoja poligamiją. Tradiciškai rūbų nenešioja. Seniau praktikuodavo lūpų deformavimą. Vadai moka portugališkai, kad galėtų derėtis su brazilų administracija (iš jų gauna ginklų, įrankių, indų).^[2]

Šaltiniai

1. http://pib.socioambiental.org/en/povo/kisedje
2. Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998