Tautinis romanas
| Tautinis romanas | |
|---|---|
 | |
| Pavadinimas | Romanzo popolare |
| Kilmės šalis |  Italija |
| Režisierius | Mario Monicelli |
| Metai | 1974 |
| Žanras | komedija, drama |
| Trukmė | 106 min. |
| Kalba | italų |
| IMDb įrašas | |
Tautinis romanas (it. Romanzo popolare) – 1974 m. Italijoje sukurtas filmas.
Siužetas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
50-metis Džulijus susituokia su 17-mete Vinčenzina, vėliau jiedu susilaukia sūnaus. Vienos demonstracijos metu jis susipažįsta su jaunu policininku Džiovaniu. Kai po kurio laiko Džulijus išvyksta į komandiruotę, jis regi sapną, kuriame užklumpa Džiovanį kartu su Vinčenzina. Vėliau jam pavyksta išgirsti pokalbį tarp žmonos ir Džiovanio, iš kurio supranta, kad žmona yra įsimylėjusi policininką, nors ir atstumia jį.
Įkvėptas to, kad jo varžovas buvo atstumtas, Džulijus nusprendžia apie viską išklausinėti žmoną. Ši prisipažįsta buvusi neištikima, tačiau pasirinkusi likti su vyru. Nors ir pavyduliaudamas, Džulijus sugeba su tuo susitaikyti.
Po kurio laiko Džulijus gauna anoniminį laišką, kuriame tvirtinama, kad jo žmona turi meilužį-policininką ir kad aplinkiniams tai vieša paslaptis. Jis pradeda įtarti, kad apie tai žino visi šeimos draugai ir išveja žmoną iš namų. Vėliau Džulijus vyksta į namus pas Džiovanį, kuris prisipažįsta parašęs laišką tam, kad išardytų judviejų šeimą. Vinčenzina, kuri tuo metu yra gretimame kambaryje ir girdi judviejų pokalbį, pabėga su vaiku nuo abiejų vyrų.
Praeina keletas metų. Džiovanis, gavęs paskyrimą į kitą miestą, ten sukuria šeimą. Vinčenzina tampa savarankiška moterimo, tačiau jai nesiseka santykiai su vyrais. Džulijus išeina į pensiją ir kas antrą savaitgalį gali matytis su savo sūnumi…
Pagrindiniai aktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Aktorius – vaidmuo
- Ugo Tognazzi – Džulijus
- Ornella Muti – Vinčenzina
- Michele Placido – Džiovanis
- Pippo Starnazza
- Nicolina Papetti
- Vincenzo Crocitti
- Alvaro Vitali
- Carla Mancini
Pagrindiniai apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- David di Donatello – geriausias scenarijus[1]
- Italijos nacionalinis kino žurnalistų sindikatas (nominacijos) – geriausias aktorius (U. Tognazzi) ir geriausias antrojo plano aktorius (M. Placido)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Enrico Lancia (1998). I premi del cinema. Gremese Editore, 1998. ISBN 88-7742-221-1.