Tepehuanai
| Tepehuanai | |
|---|---|
 Tepehuanų šeima (1893 m.)
| |
| Gyventojų skaičius | ~40 000 |
| Populiacija šalyse |  Meksika (Čihuahua, Durangas, Najaritas, Sinaloa ir kt.)
|
| Kalba (-os) | tepehuanų, ispanų |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė), tradicinė tikyba |
| Giminingos etninės grupės | huičioliai, tepekanai, pimai, korai, tarahumarai ir kt. |
 Vikiteka: |
Tepehuanai |
Tepehuanai (isp. tepehuanes, tepehuanos, iš nah. tēpēhuanih – „kalniečiai“, sav. o’dam – „žmonės“) – indėnų tauta, priklausanti pimų tautų grupei, gyvenanti vakarų Meksikoje. Skiriami į šiaurės tepehuanus, gyvenančius Vakarų Siera Madrės kalnuose, Čihuahvoje, pietvakarių tepehuanus, gyvenančius Durange, anklavuose Najarite ir Sinaloa valstijose, bei pietryčių tepehuanus, gyvenančius Durange, Najarite, Sakatekase, Chaliske. Šiauriniai tepehuanai giminingi huičioliams ir korams, pietiniai – tepekanams. Populiacija – apie 35–40 tūkst. žmonių. Vartoja tepehuanų tarmes, priklausančią jutų-actekų kalbų šeimai, didelė dalis kalba ispaniškai. Pietų tepehuanų tarmė persimaišo su tepekanų kalba. Tikintieji – daugiausia krikščionys (katalikai).
Šiaurės tepehuanai tradiciškai verčiasi lydimine žemdirbyste (augina kukurūzus, pupas, moliūgus, bulves, žirnius, javus), gyvulininkyste (augina kiaules, ožkas, naminius paukščius, kartais – galvijus), rankiojimu, medžiokle. Amatai: nedidelių smuikų gamyba (misionierių įvestas amatas), lankų, strėlių gamyba, kepurių, krepšių, virvių vijimas ir pynimas, vilnonių audinių, juostų audimas. Pietų tepehuanai verčiasi pavasarine žemdirbyste (augina kukurūzus, moliūgus, medvilnę), gyvulininkyste (ožkos, galvijai). Jie maistui plačiai naudoja sūrį, veisia bananus, persikus, citrusus.
Tepehuanų būstas stačiakampio plano, vienos patalpos, statomas iš rąstų, skliutų, su dvišlaičiu stogu, po kuriuo saugomi grūdai (šiaurėje), arba iš molio ar akmenų, su keturšlaičiu šiaudiniu stogu (pietuose). Atskirai stovi lauko virtuvė, ūkiniai trobesiai.
Vyrai šiaurėje tradiciškai nešioja vilnones juostas (fachas), skepetas, nešiojamas ant kaklo bei rišamas ant kelnių. Moterys nešioja 2–3 sklastymų sijonus, galvą dengia raudona skarele. Pietuose nešiojamos medvilninės baltos kelnės, liemenės (vyrų), ilgos, raudonos palaidinės (moterų).
Tepehuanai gyvena padrikai, jų žemės XVIII a. kolonizatorių padalintos į 6 rajonus. Tautos vadas gyvena Baborigamės kaime, būdavo skiriamas gubernatoriaus. Kiekviename rajone yra po 2 patrilinijines fratrijas („gyvenantieji aukštai“ ir „gyvenantieji žemai“), kurios atsakingos už darbų organizavimą. Bendruomenės pagrindas – didžioji šeima. Giminė patrilinijinė. Santuoka egzogaminė, patrilokalinė. Būdingas kūmystės paprotys (kompadrizmas). Statant namą rengiamos visuotinės talkos. Bendruomenėje yra žiniuoniai (šamanai), išlikę senojo tikėjimo bruožų.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||||
