Tubokurarino chloridas | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
Cheminė formulė | C₃₇H₄₁N₂O₆⁺ |
Molinė masė | |
SMILES | CN1CCC2=CC(=C3C=C2C1CC4=CC=C(C=C4)OC5=C6C(CC7=CC(=C(C=C7)O)O3)[N+](CCC6=CC(=C5O)OC)(C)C)OC |
Rūgštingumas (pKa) | |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | |
Išvaizda | |
Lydymosi t° | |
Virimo t° | |
Lūžio rodiklis (nD) | |
Klampumas | |
Tirpumas H2O | |
Šiluminis laidumas | |
log P | |
Garavimo slėgis | |
kH | |
Kritinis santykinis drėgnumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Biotinkamumas | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
ES klasifikacija | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | |
Užsiliepsnojimo t° | |
R-frazės | |
S-frazės | |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | |
Molekulinė forma | |
Dipolio momentas | |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
ΔfH |
|
Giminingi junginiai | |
Giminingi | |
Giminingi junginiai | |
Giminingos grupės |
Tubokurarino chloridas – izochinolino eilės alkaloidas.[1]
Išskiriamas iš Pietų Amerikoje augančių Chondodendron tomentosum lianų sirupo pavidalo ekstraktų.[1] Indėnai iš lianų paruošdavo kurarės ekstraktą, kuriame pamirkydavo strėlių antgalius.[1]
Pirmąkart grynas tubokurarino chloridas išskirtas 1935 m., o tikslią struktūrą 1970 m. išaiškino A. Everetas, L. Lou ir S. Vilkinsonas.[1]
Tubokurarino chlorido fiziologinis poveikis pasireiškia šiam alkaloidui įvairiu lygiu blokuojant nervinių impulsų perdavimą įvairiems raumenims ir juos atpalaiduojant.[1] Tubokurarino chlorido poveikį galima tiksliai reguliuoti, parenkant reikiamas preparato dozes.[1] Kaip parodė tyrimai, didinant dozes, paskutiniai paralyžiuojami kvėpavimo raumenys.[1]
Buvo susintetinta daug tubokurarino chlorido analogų, juos tiriant paaiškėjo, jog tam, kad būtų pasiektas panašus poveikis, į sintezuojamus junginius reikia įvesti du katijoninius centrus, tarp kurių būtų 1,4-1,5 nm atstumas.[1] Iš tokių preparatų trumpiausiu poveikiu (5-10 min.) pasižymi ditilinas (paties tubokurarino chlorido poveikis trunka 20-40 min.).[1]