Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Universalusis sufizmas – dvasinis universalistinis judėjimas, sukurtas iš Indijos musulmonų kilusio dvasininko Inajato Chano. Pradėtas plėtoti XX a. pr., Chanui atvykus į vakarus. Judėjimas remiasi Čišti sufijų ordino dvasinėmis tradicijomis, tačiau išeina iš tradicinių islamo rėmų ir siekia visų religijų dvasinės vienybės.
Universaliajam sufizmui, kaip ir daugeliui sufistinių ordinų, būdinga panteistinė pasaulėžiūra. Inajato Chano teigimu universaliojo sufizmo paskirtis yra suvokti ir skleisti žinią apie vieningą meilės ir išminties religiją, atskleisti žmonijos potencialą, religijų paslaptis, misticizmo galią, suburti draugėn Rytus ir Vakarus, kad žmonės peržengtų nacionalistinius barjerus, drauge siektų visuotinės išminties ir gėrio.
Universalusis sufizmas apjungia įvairių religijų idėjas, nedaro tarp jų takoskyros, ir skelbia, kad kiekvienas žmogus gali pasiekti sąjungą su Dievu. Inajatas Chanas paskelbė 10 pagrindinių universaliojo sufizmo minčių:
Universalųjį sufizmą norintys išpažinti asmenys priimami nepriklausomai nuo jų religijos, turi pereiti dvasinę iniciaciją, kuriai vadovauja muridas (mokytojo mokinys). Pagrindinės religinės praktikos yra malda (ryto, dienos, vakaro, specialiosios), universaliosios pamaldos (jų metų skaitomos ištraukos iš įvairių religijų šventraščių), Zikras, Vazifa (Dievo vardų kartojimas), murakaba (meditacija), visuotinės taikos šokiai, malda už taiką, riazatas (kvėpavimo pratimai, panašūs į pranajamą), badavimas ir kt.
Dvasiniam judėjimui vadovauja dvasinis mokytojas – piras. Universaliojo sufizmo pirai yra iš Inajato Chano šeimos. Tikėjimo simbolis – sparnuota širdis su žvaigžde ir mėnuliu. Taip pat naudojami kaligrafiniai tikėjimo simboliai – tugros. Dabar pasaulyje yra 4 universaliojo sufizmo šventyklos: Katvijke (Nyderlandai), Niujorko valstijoje, Vašingtono valstijoje (JAV) ir Keiptaune (PAR).