Uraganas Anatolijus
Uraganas Anatolijus (Skandinavijoje vadinamas Carola) – 1999 m. gruodžio 3–4 dienomis daugiausia Šiaurės jūroje ir pietinėse Baltijos jūros pakrantėse siautėjęs uraganas. Jo metu vidutinis vėjo greitis siekė 136 km/val., o gūsiai – net 183 km/val. Kartu su Lotaru ir Martinu priklauso prie stipriausių 1999 m. gruodžio mėn. audrų Šiaurės Europoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmą kartą Anatolijus buvo užfiksuotas gruodžio antros vidurdienyje kaip palyginus nedidelė jūros banga į vakarus nuo Airijos. Tuo metu slėgis aktyviojoje jo zonoje siekė 1015 hektapaskalių (hPa). Jau kitą dieną Anatolijus atkeliavo į Šiaurės jūrą. Vidurdienį nustatytas slėgis viduryje buvo mažesnis nei 970 hPa ir jį registravo kaip sukūringą vėją. Tačiau netrukus jau turėdamas uragano požymius Anatolijus įsiveržė į Daniją ir pietinę Švediją, jo sparnas atsidūrė Šiaurės Vokietijoje. Naktį virš Skonės apylinkių jo slėgis jau buvo kiek išsikvėpęs – 955 hPa.
Gruodžio 4 d. jau buvo Lietuvos pajūryje: vėjo greitis tuo metu Nidoje buvo sustiprėjęs iki 40 m/s, Klaipėdoje – 38 m/s, kitose vietovėse – 28–32 m/s. Tą pačią dieną nukeliavo Latvijos link, bet vėliau uraganas nurimo.[1]
Anatolijus padarė žymių nuostolių Šiaurės Vokietijoje ir Danijoje, ne veltui pastarojoje šalyje jis įvardijamas kaip žiauriausias XX a. uraganas. Jam pasiekus 180 km/val. greitį, Ziulto saloje nutrūko elektros tiekimas, o Fėre išvartyti šimtai medžių.
Sukilę vėjai Šiaurės jūroje ginė bangas į krantą ir danų Riomės sala atsidūrė po vandeniu. Ribės miestelyje (Pietų Danijoje) vanduo pakilo 5,33 m ir tetrūko tik apie dvidešimt centimetrų, kad būtų pakartotas liūdnas 1634 m. Burchardi potvynio rekordas (apie 5,5 m).[2] Hamburge tai buvo ketvirtas pagal pakilusio potvynio vandens aukštį rezultatas.[3] Elbės žiotyse budėjusiam Vokietijos priešgaisriniam laivui FS2 buvo sukelta tokia žala, kad jį vėliau teko nurašyti.
Lietuvoje žuvo du žmonės, išvartyta nemažai medžių. Be elektros energijos tiekimo buvo likę 80–150 tūkst. gyventojų. Pajūrio kopas saugojęs apsauginis gūbrys buvo nuardytas 25 km ruože.[4]
