Vėliava – nuo viduramžių iki XVIII a. egzistavęs karinis dalinys.[1] Viduramžiais vieną vėliavą sudarė nuo 25 iki 80 iečių. XV ir XVI a. veikė ietininkų ir šaulių vėliavos, kurių dauguma buvo sudaryti iš lengvai šarvuotų karių. Į vėliavas skirstyta ir LDK kariuomenė. Manoma, kad LDK vėliavoje buvo nuo 100 iki kelių šimtų karių. Vėliavoms vadovavo rotmistras ir poručikas.