Vanapamai
| Vanapamai | |
|---|---|
| Populiacija šalyse |  Jungtinės Amerikos Valstijos(  Vašingtono valstija)
|
| Kalba (-os) | anglų, sahaptinų |
| Religijos | tradicinė tikyba (vašanė) |
| Giminingos etninės grupės | kiti sahaptinai: klikitatai, jakamai, nezpersai, palusai, valavalai) |
Vanapamai (Wánapam – 'upės žmonės') – indėnų sahaptinų tauta, gyvenanti Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės vakaruose, Vašingtono valstijoje. Vartoja sahaptinų kalbos tarmę, dabar paplitusi anglų kalba.
Gyveno vanapamai prie Kolumbijos upės (nuo Kunigo slenksčio (Priest Rapids) iki Gyvačių upės žiočių). Ilgą laiką išvengė perkraustymo į rezervacijas. XIX a. veikė įtakingas vanapumų pranašas (sapnuotojas) Smohala. Jis gaivino prigimtinę tikybą, siekė, kad indėnai nepasiduotų baltųjų užkariavimui. XX a. 5-ajame dešimtmetyje pradėjus Hanfordo branduolinių tyrimų centro statybą, bei vėliau patvenkus Kolumbijos upę, vanapamai neteko gimtųjų žemių. Kadangi nebuvo pasirašę jokių sutarčių su JAV, negavo žvejybos ir medžioklės plotų. Vėliau šią teisę išsikovojo. Priskirti Jakimų konfederacijos indėnų rezervacijai pietų Vašingtone.[1] Keletas vanapamų šeimų tebegyvena prie Prist Rapidso tvenkinio.
