Varėnė | |
---|---|
Varėnė šalia Glūko
| |
Ilgis | 48 km |
Baseino plotas | 411 km² |
Vidutinis debitas | 3,36 m³/s |
Ištakos | Skraičionių apylinkės |
Žiotys | Merkys |
Šalys | Lietuva |
Vikiteka | Varėnė |
Varėnė – pietų Lietuvos upė; dešinysis Merkio intakas. Ištakos – Alytaus rajone, šalia Skraičionių kaimo. Aukštupyje teka į šiaurės rytus, vėliau pasuka į pietryčius, žemupyje prateka Varėnio ežerą. Įtekantis į Merkį 46 km nuo jo žiočių, prie Senosios Varėnos.
Intakai:
Upė – vietomis stačiais smėlėtais krantais, iki 2,5 m gylio, apie 5 m pločio, vagos nuolydis 152 cm/km. Vaga vietomis (nuo ištakų iki 44 km nuo žiočių, ir 24-36 km nuo žiočių) sureguliuota. Upės slėnyje gausu šaltinių. Didžiausias upės debitas žiotyse siekia 40,2 m³/s. Vasarą vietomis išdžiūsta. Upės metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 36 %, vasarą 19 %, rudenį 21 %, žiemą 24 %[1]. Žemupyje sudarytas 10 ha Varėnos HE tvenkinys.
Gyvenvietės prie Varėnės: Junčionys, Pavarėnys, Mikalavas, Vaikantonys, Vėžionys, Glūkas, Senoji Varėna. Ant aukšto pakrantės šlaito ten, kur Varėnė įteka į Merkį ir prie pat kelio į Varėną, įrengtas skulptūrų parkelis. 4 km į šiaurę nuo Senosios Varėnos prie upės stūkso Glūko geležinkelio tilto liekanos.
Upėvardis (šaltiniuose minimas kaip lenk. Oranka, rus. Оранка) kildinamas iš šaknies var-/ver- siejama su žodžiais varyti („šalinti, ginti, vyti“), verti („durti, smeigti, kišti“), latv. vert („bėgti“), ide. *u̯er- („sukti, kreipti, lenkti“). Tačiau taip pat ši šaknis gali būti susieta su virti („verstis, kunkuliuoti“), varus („lengvai suverdąs“), verėnas („viralas“) arba su bendraindoeuropietiška šaknimi ide. *u̯er-, u̯or-, u̯r̥- („vanduo, lietus, upė“, plg. skr. वार् = IAST: vār „vanduo“, av. vār „lietus“, toch. wär „vanduo“).[2] Užtat, pavadinimas Varėnė reikštų „verdanti, kunkuliuojati“ dėl savo sraunumo upė. Taip pat įmanoma kildinti iš žodžio varýti („versti judėti, ginti; nešti, stumti“) – dėl srauniai genamų vandenų.[3]