Veikėjo klasė – vaidmenų žaidimuose (RPG) plačiai taikoma sąvoka žaidėjų veikėjų apipavidalinimui ir tipui nusakyti.[1] Kiekviena klasė pasižymi tam tikrais sugebėjimais ir mokslumu, taip pat kartais nusako veikėjo biografinius faktus ir socialinę padėtį arba elgesio apribojimus.[2] Galima laikytis nuomonės, jog klasė atstoja tam tikrą archetipą[3] arba karjerą.[4] RPG sistemose, kuriose taikomas veikėjų skirstymas į klases, klasės dažnai yra grupuojamos pagal pasiekimų, kuriuos žaidėjai turi pasiekti žaidimo eigoje, lygius.[3] Įprastai veikėjas visą savo gyvenimą išbūna tos pačios klasės; tačiau kai kuriuose žaidimuose leidžiama keisti veikėjo klasę arba net įgyti daugiau negu vieną.[3] Kai kuriose sistemose visiškai atsisakoma klasių ir lygių taikymo;[2] kitose klasės mišrinamos su įgūdžiais paremtomis sistemomis[5] arba emuliuojamos pagal veikėjų modelius.
Vaidmenų žaidimas „Dungeons & Dragons“ (D&D) buvo vienas iš pirmųjų, kuriame imta taikyti veikėjų klasių sistemą, o daugelis vėlesnių žaidimų perėmė šią idėją. „D&D“ pristatyta sistema tebėra naudojama ir šiandieną. Tačiau, kadangi tokia fiksuota klasifikacija yra ganėtinai nelanksti ir smarkiai apriboja žaidėjų kūrybiškumą, dauguma šiuolaikinių žaidimų sistemų nukrypo nuo jos į šalį. „Shadowrun“ žaidime taikoma resursų sistema paremta veikėjų kūrimo koncepcija, tuo tarpu Storyteller sistemos žaidimuose, kaip antai „White Wolf“ leidžiamame „Tamsos pasaulyje“, pateikiamos tik gairės, o galutinis sprendimas kaip turėtų būti žaidžiama už veikėją paliekamas žaidimo meistro rankose.
Be stalo vaidmenų žaidimų, veikėjų klasės taip pat sutinkamos kompiuteriniuose vaidmenų žaidimuose (CRPG) ir vaidybiniuose vaidmenų žaidimuose (LARP). Dauguma populiarių vaidmenų žaidimų, pvz., D20 sistemos žaidimai arba „White Wolf“ leidžiami žaidimai vienokiu ar kitokiu būdu tebenaudoja veikėjų klasių koncepciją. Daugelyje žaidimų pasitelkiami papildomi būdai veikėjams apipavidalinti, kaip kad rasės, įgūdžiai ar narystė.
Fantastiniuose žaidimuose, kuriuose klasės sutinkamos dažniau, paprastai bent viena (ar daugiau) klasė pasižymi pranašumu artimoje kovoje, keletas klasių (vadinamų burtininkais) geba burti (dažnai įvairių rūšių magiją), o kitos remiasi profesiniais ir kriminaliniais įgūdžiais.[2] Pavyzdžiui, originaliajame „Dungeons & Dragons“ buvo galima rinktis iš keturių klasių:
Karys (angl.Fighter), kuris specializuojasi kovinių sugebėjimų panaudojime ir beveik visiškai neturi magiškų sugebėjimų
Vagis (angl.Thief arba Rogue), kuris orientuojasi į sėlinimo ir bendravimo įgūdžius ir geba suduoti didelės žalos pridarančius specialiuosius smūgius bei turi menką atsparumą sužeidimams
Magas (angl.Mage arba Wizard), kuris geba naudotis galingais magiškaisiais puolimais, bet fiziškai yra silpnas
Klerikas (angl.Cleric), kuris specializuojasi gydyme ir palaikomųjų magiškųjų sugebėjimų panaudojime[6][7]
Taip pat yra klasių, kurios apjungia aukščiau minėtų klasių bruožus, ir dažnai yra vadinamos hibridinėmis klasėmis.[3] Vienas iš pavyzdžių yra bardas (vagio ir mago mišinys, asmuo, specializuojantis bendravimo įgūdžių, protinių ir regimųjų burtų, taip pat palaikomųjų magiškųjų sugebėjimų panaudojime), kitas – paladinas (kario ir kleriko mišinys, asmuo su kiek silpnesniais koviniais sugebėjimais, bet turintis įgimtų gabumų, tokių kaip gydymas ar bendražygių pridengimas nuo puolimų ir priešiškų oponentų nustūmimas ar pritrenkimas).
Be vaidmenų žaidimų, yra ir kitų kooperatyvinių kompiuterinių žaidimų, kaip antai „Battlefield 2“, „Star Wars Battlefront II“, arba kelių žaidėjųtaktinių šaudyklinių žaidimų, kuriuose naudojamos klasėmis paremtos sistemos, skatinančios bendradarbiavimą tarp žaidėjų.[9][10] Neretai tokiuose žaidimuose pasitaiko ir kitų elementų, tradiciškai sutinkamų vaidmenų žaidimuose, tokių kaip patirties taškai. Tai gana naujas, bet greitai augantis žanras, išpopuliarintas žaidimo „Quake“ modifikacijoje „Team Fortress“.
Tipinės taktinėms šaudyklėms būdingos klasės:
Sunkiosios artilerijos vyrukas (angl.Heavy infantry): sunkioji ginkluotė, papildomas kiekis šarvų, nedidelis greitis
Snaiperis (angl.Sniper): labai ilgo nuotolio šautuvai, silpni artimos kovos sugebėjimai
Inžinierius (angl.Engineer): silpnesnė negu vidutinė apšaudymo galia, bet pasižymi tokiais sugebėjimais, kaip transporto priemonių taisymas, apšaudančiųjų bokštelių, minų ir bombų įrengimas
Medikas (angl.Medic): silpnesnė negu vidutinė apšaudymo galia, bet gali gydyti kitus
Priešlėktuvinės/prieštankinės (ir kitokios) transporto priemonės (angl.Anti-aircraft/-tank vehicles): lėtos, bet gali naikinti transporto priemones, silpna apšaudymo galia prieš pėstininkus
Tipiškas pėstininkas (angl.Typical infantry): vidutinė apšaudymo galia, galimai greitesnis negu paramą suteikiančios klasės, neturi (arba turi vos kelis) specialius sugebėjimus, idealiai tinka tokių specializuotų klasių kaip inžinierius naikinimui
Pagalbininkas (angl.Auxiliary): silpnesnė negu vidutinė apšaudymo galia, gali suteikti amunicijos kitiems
Šnipas (angl.Spy): gali užsimaskuoti ir tapti nematomu, įtaisyti kameras nuotoliniam stebėjimui, įsilaužti į priešų konstrukcijas, ir nužudyti priešus iš nugaros vienu dūriu
Pirotechnikas (angl.Flamethrower infantry): nedidelis arba vidutinis greitis, didelė apšaudymo galia iš nedidelio atstumo, neturi (arba turi vos kelis) ilgo nuotolio sugebėjimus, geriausiai tinka priešams varginti ir juos užklupti pasalose
Skautas (angl.Scout): didelis greitis, stiprus artimoje kovoje, papratai turi nedaug gyvybių; paprastai naudojamas žvalgyboje ir vėliavos pagrobimui
Minuotojas (angl.Demolition): nedidelis arba vidutinis greitis, geba naudotis didele sprogstamųjų užtaisų (pvz., raketomis, granatomis ir minomis) įvairove; paprastai naudojamas kliūčių žemėlapiuose ir priešų konstrukcijų naikinimui
Kapitonas (angl.Captain): vadovauja kariams, paprastai dėvi sunkesnius šarvus nei kiti kariniai vienetai, pasižymi plačia ginklų pasirinkimo laisve; kai kuriuose žaidimuose, kaip antai „Battlefield 2“, vadas turi sugebėjimų nusiųsti atsargų ir transporto priemonių į tam tikrą žemėlapio vietą