Verslo diplomatija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Verslo diplomatija – visuma priemonių, kurių pagalba ūkio subjektas siekia patenkinti savo ekonominius interesus, mezgant, palaikant ir plėtojant ekonominius bei su jais glaudžiai susijusius santykius su užsienio subjektais.

Subjektai

• Įmonės – valstybinės, privačios, visuomeninės arba mišrios,
• Koncernai – nacionaliniai arba tarptautiniai,
• Verslo asociacijos.

Formos

Pagal šalių skaičių – dvišalė, trišalė, keturšalė (daugiašalė) diplomatija.

Išskiriama tiesioginė ir netiesioginė diplomatija. Verslo diplomatija ir verslo interesų užtikrinimas atliekamas per konkrečius asmenis. Tai gali būti komercijos atašė, prekybos atstovas, prokūristas.

Tiesioginės diplomatijos atveju veikia atitinkamų organizacijų vadovai (koncernų prezidentai) arba jų deleguoti asmenys (regionų, departamentų direktoriai).

Užsienyje yra prašoma verslo partnerių atstovauti ūkio subjektą užsienyje. Taip pat gali būti siunčiamas prekybos atstovas, darbuotojas.

Didesnių įmonių, organizacijų atveju yra steigiamos atitinkamos atstovybės. Tarptautinių koncernų filialai, atstovybės dažnai būna didesnės nei kai kurių valstybių diplomatinė atstovybė. Tai paaiškinama tuo, kad skiriasi valstybių ir atitinkamų įmonių grupių ekonominiai bei kiti interesai atitinkame regione, todėl ir atstovavimui skiriami ištekliai nėra vienodi.