Verslo vertinimo metodai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Verslo vertinimo metodai – tam tikros nustatytos metodikos, pagal kurias nustatoma visos įmonės vertė.

Egzistuoja keliolika įmonės vertės nustatymo metodų ir būdų, kurie pasirenkami atsižvelgiant į tai, kokia turto vertė aktuali užsakovui ir kas, vertintojo požiūriu, geriausiai rodo turto vertę atviroje rinkoje.

Klasifikacija

Didžiausią specialistų pripažinimą įgavo verslo vertės nustatymo metodų ir būdų klasifikacija, kuomet jie apjungiami į tris grupes:

Palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) požiūris, kurio esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus;

Atstatomosios vertės (išlaidų) požiūris, kurio pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas;

Naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba diskontuotų pinigų srautų) požiūris, kai turtas vertinamas pagal būsimus įmonės rezultatus, įskaitant būsimas pajamas, pinigų srautų prognozes ir dabartinė vertė, o ne vien kaip įvairaus turto suma.

Taip pat taikomi ir įvairūs mišrūs bei specialūs metodai, pvz., įmonių susijungimo atveju gali būti taikomas „multiplikacinis metodas“.

LR Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje dar atskirai išskiriamas ypatingosios vertės metodas, taikomas unikalioms meno ir istorijos vertybėms, juvelyriniams ir antikvariniams dirbiniams, įvairioms kolekcijoms įvertinti.

Verslo vertinimo metodai nenaudojami izoliuotai, jie vienas kitą papildo, t. y. įmonės ar projekto vertei nustatyti paprastai naudojami keli skirtingų vertinimo požiūrių metodai. Skirtingais vertinimo metodais gauti rezultatai yra lyginami tarpusavyje ir tik tuomet gaunamas galutinis įvertinimas.

Vertinimo objektai

Rekomenduojama taikyti palyginamosios vertės požiūrio metodus, kai reikia vertinti:

• žemės ūkio paskirties žemės sklypus;
• miškų ūkio paskirties žemės sklypus;
• kitos paskirties (privačioms namų valdoms, įvairios paskirties gyvenamiesiems, socialiniams ir pramonės objektams statyti, transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms įrengti, rekreacijai, kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai skirtos žemės) sklypus;
• butus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius (išskyrus šių objektų vertinimą draudimui, jeigu savininkas pageidauja vertinti kitu metodu);
• gamybinės, ūkinės – komercinės paskirties pastatus, statinius ir įrenginius;
• smulkias įmones;
• likviduojamas įmones.

Įmonės vertės nustatymas

Įmonės vertės nustatymas, pagrįstas palyginimo arba rinkos požiūriu, apima tokius vertinimo metodus:

• šakinių atitikimų,
• kapitalo rinkos,
• sandėrių,
• kainos vienam akcininkui,
• potencialiai galimų dividendų kapitalizacijos, ir

visa eilė metodų, kuriuose panaudojami įvairūs multiplikatoriai.

Atstatomosios vertės metodų taikymas

Rekomenduojama taikyti atstatomosios vertės požiūrio metodus, kai reikia vertinti:

• žemės sklypų priklausinius, įrenginius bei inžinerinės infrastruktūros (komunikacijų) objektus;
• butus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius (jų draudimo atveju);
• gamybinės, ūkinės – komercinės paskirties pastatus, statinius ir įrenginius;
• specialiosios paskirties turtą, t. y. ribotos paklausos ar ne rinkai skirtą turtą (maldos namus, sporto objektus, valdžios institucijų ir reprezentacinius pastatus, elektrines, specialius įrenginius ir kita);
• kitą turtą (tais atvejais, kai jo vertės „pasyviosios“ rinkos sąlygomis negalima nustatyti palyginamosios vertės ar naudojimo pajamų vertės metodais, arba kai nustačius turto vertę šiais metodais, užsakovas papildomai nori sužinoti turto vertę, nustatytą atstatomosios vertės metodu);
• vertinamo objekto pagerinimo vertę.

Vertinimas atstatomosios vertės arba turto požiūriu

Įmonės vertės nustatymas, pagrįstas atstatomosios vertės arba turto požiūriu, apima tokius vertinimo metodus:

• balansinės vertės,
• sukoreguotos balansinės vertės,
• atstatymo (pakeitimo),
• likvidacinės vertės ir kt.

Naudojimo pajamų vertės požiūrio metodai

Rekomenduojama taikyti naudojimo pajamų vertės požiūrio metodus, kai reikia vertinti:

• butus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius;
• gamybinės, ūkinės – komercinės paskirties pastatus, statinius ir įrenginius;
• įmones, išskyrus smulkias arba likviduojamas (planuojant investicijas, įmonių sanavimo, reorganizavimo ir kitais atvejais);
• kitą turtą kaip verslo objektą, duodantį pelną, arba tikintis, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai atspindės jo vertę rinkoje.

Vertės nustatymas pajamų požiūriu

Įmonės vertės nustatymas, pagrįstas pajamų požiūriu, apima tokius vertinimo metodus:

• diskontuotų pinigų srautų,
• pajamų kapitalizacijos,
• perteklinio pelno,
• atsipirkimo laiko,
• vidinės pelno normos ir kt.