| Vidurinė valų kalba val. Cymraeg Canol | |
| Kalbama | Velsas |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | XV a. išnyko, virto šiuolaikine valų kalba |
| Kilmė | Indoeuropiečių kalbos
|
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | nėra |
| ISO 639-2 | nėra |
| ISO 639-3 | wlm |
Vidurinė valų kalba (val. Cymraeg Canol) – valų kalbos istorijos laikotarpis nuo XII iki XIV a., vidurinė valų kalba paliudyta žymiai geriau nei ankstesni valų kalbos laikotarpiai. Vidurinė valų kalba kilo tiesiogiai iš senosios valų kalbos (val. Hen Gymraeg). Kalbos pavadinimas vidurine valų kalba – Cymraec Canawl, jis dar galėjo būti rašomas vartojant <k> vietoj <c>.
Vidurine valų kalba parašytos beveik visos išlikusios ankstyvosios „Mabinogio“ apysakos,[1] nors pačios apysakos neabejotinai daug senesnės. Tai ir daugumos valų įstatymų rankraščių kalba. Šiuolaikiniams valų kalbos vartotojams vidurinė valų kalba gana gerai suprantama, nors ir reikalauja šiokių tokių pastangų.[2]
Vidurinės valų kalbos fonologija labai panaši į dabartinę, esama tik keleto skirtumų.[3] Raidė u, dabartinėje šiaurės vakarų valų tarmėje žyminti /ɨ/ ir pietų bei šiaurės rytų valų tarmėse /i/, vidurinėje valų kalboje žymėjo sulūpintą vidurinės eilės viršutinio pakilimo balsį /ʉ/. Vidurinėje valų kalboje nekirčiuotuose galiniuose skiemenyse sutinkamas dvibalsis aw, o šiuolaikinėje valų kalboje jis virtęs balsiu o (pvz., vid. val. marchawc = dab. val. marchog 'raitelis'). Panašiai vidurinės valų kalbos dvibalsiai ei ir eu galiniuose skiemenyse virtę ai ir au, pvz., vid. val. seith = dab. val. saith 'septyni', vid. val. heul = dab. val. haul 'saulė'.[4]
Senojoje ir vidurinėje valų kalboje lūpų pučiamieji priebalsiai tikriausiai buvo abilūpiai /ɸ β/, o ne lūpų dantiniai /f v/ kaip šiuolaikinėje valų kalboje.[5]
Vidurinės valų kalbos rašyba nebuvo sunorminta, skirtinguose rankraščiuose vartojami labai įvairūs garsų perteikimo variantai. Galima apibendrinti keletą vidurinės ir šiuolaikinės valų kalbos rašybos skirtumų.[3] Pavyzdžiui, šiuolaikinės valų kalbos savybiniai būdvardžiai (t. y. įvardžiai) dab. val. ei 'jo, jos', dab. val. eu 'jų' ir prielinksnis dab. val. i 'link' labai dažnai rašomi vid. val. y, taigi rašomi taip pat, kaip žymimasis artikelis y ir santykinė dalelytė y. Todėl vidurinėje valų kalboje žodžių junginys y gath reiškia ir '(ši) katė' (rašyba kaip šiuolaikinėje valų kalboje), ir 'jo katė' (dab. val. ei gath), ir 'link katės' (dab. val. i gath). Žodžio gale skardieji sprogstamieji priebalsiai /d ɡ/ žymimi raidėmis t c, pavyzdžiui, vid. val. diffryt 'apsauga' (dab. val. diffryd), vid. val. redec 'bėgimas' (dab. val. rhedeg). Garsas /k/ prieš balsius e i y labai dažnai rašomas kaip k (šiuolaikinėje valų kalboje jis visada žymimas c, pvz., vid. val. keivyn = dab. val. ceifn 'trečios eilės pusbrolis'). Garsas /v/ paprastai žymimas raidėmis u arba v (jos viena kitą gali pakeisti kaip viduramžių lotynų kalboje), o žodžio gale rašoma f (šiuolaikinėje valų kalboje visada rašoma f, pvz., vid. val. auall = dab. val. afall 'obelis'). Garsas /ð/ dažniausiai užrašomas kaip d (šiuolaikinėje valų kalboje jis žymimas raidėmis dd, pvz., vid. val. dyd = dab. val. dydd 'diena'). Garsas /r̥/ išreiškiamas raide r, taigi neskiriamas nuo /r/ (šiuolaikinėje valų kalboje jie skiriami atitinkamai kaip rh ir r, pvz., vid. val. redec 'bėgimas' greta dab. val. rhedeg).
| caru 'mylėti' | bot 'būti' | |
|---|---|---|
| I vns. asmuo | caraf | wyf |
| II vns. asmuo | kery | wyt |
| III vns. asmuo | car | yw, ys, yssyd |
| I dgs. asmuo | caran | wyn |
| II dgs. asmuo | kerych | wych |
| III dgs. asmuo | carant | wynt |
Vidurinės valų kalbos morfologija artimesnė kitoms viduramžių keltų kalboms, pvz., senajai airių kalbai. Pavyzdžiui, vidurinėje valų kalboje vienaskaitos III asmeniui būtajame laike vartojamos galūnės -wŷs, -ws, -es ir -as, taip pat ir forma su -odd. Šio laiko tam pačiam asmeniui vartojamos reduplikuotos formos kigleu '(jis) girdėjo', išvestos iš veiksmažodžio klywet 'girdėti', kuris atitinka senosios airių kalbos ·cúalae '(jis) girdėjo', išvestą iš veiksmažodžio ro·cluinethar '(jis) girdi'.
Vidurinėje valų kalboje geriau išsaugota būdvardžių daugiskaita, pvz., cochion 'raudoni' (vienaskaita coch). Šiuolaikinėje valų kalboje būdvardžiai dažnai neturi atskiros daugiskaitos formos.
Daiktavardžių daugiskaitos priesaga -awr vidurinėje valų kalboje labai produktyvi, o šiuolaikinėje valų kalboje ji pakeista priesaga (kitaip žiūrint – galūne) -au.
Kaip ir šiuolaikinėje valų kalboje, VSO (tarinys–veiksnys–papildinys) žodžių tvarka (Gwelodd y brenin gastell 'Pamatė karalius pilį') vidurinėje valų kalboje buvo vartojama ne išimtinai, taip pat vartota netaisyklinga ir mišri žodžių tvarka: Y brenin a welodd gastell '[Tai buvo] karalius, kuris pamatė pilį'. Manoma, kad mišri žodžių tvarka pabrėžia veiksnį, šiuolaikinėje valų kalboje ji dažnai vartojama norint ką nors akcentuoti. Abiejų variantų skirtumas tas, kad mišriojoje žodžių tvarkoje neigiamoji dalelytė (ni/na) eina prieš veiksnį (vadinasi, Ni brenin a welodd gastell reiškia 'Tai buvo ne karalius, kuris pamatė pilį'), o netaisyklingojoje žodžių tvarkoje ši dalelytė eina prieš tarinį (Brenin ni welodd gastell = 'Karalius nepamatė pilies').
| |||||||||||