Vokiečių ordino pilis

Vokiečių ordino pilys Prūsijos teritorijoje

Vokiečių ordino pilys (vok. Ordensburg) – Vokiečių ordino gotikinės tvirtovės ir vienuolynai. Prūsijos ir Livonijos teritorijoje Kalavijuočių ordinas, o vėliau ir kryžiuočiai pastatė apie 200 pilių. Iš pradžių jose gintasi nuo pagonių, vėliau – nuo Lietuvos ir Lenkijos. Viena pilis kontroliavo apie 370 km² Prūsijoje ir 789 km² Livonijoje, Kurše ir Estijoje.

Dauguma pilių pastatyta antroje XIV a. pusėje, Seniausia žinoma – XIII a. Iš pradžių pilys buvo statomos naudojant rąstus, žemę ir molį, vėliau – plytas ir lauko akmenis. Tipinės formos Kryžiuočių pilis susiformavo XIV a. Ją dažniausiai sudaro ūkinis papilys ir vienuolyno namai – kvadratinė arba stačiakampė tikroji pilis, kurios apatinė dalis buvo akmeninė. Tikrojoje pilyje buvo sandėliai, ūkiniai ir gyvenamieji kambariai. Tai dažniausiai trijų aukštų pastatas, kurį supo vidinis kiemas ir dviaukštis priebutis. Pirmajame pilių aukšte buvo ūkiniai pastatai, antrajame – gyvenamieji kambariai, koplyčia, virtuvė, valgykla, pasitarimų salė, trečiajame – sandėliai ir arsenalas. Dažniausiai koplyčia, pasitarimų salė ir valgykla buvo dviejų navų patalpomis su kolonomis viduryje. Skliautai – gotikiniai, lenkti ir briaunoti. Sienos dekoruotos paveikslais. Papilyje buvo arklidės, kalvės, klėčiai, patalpos tarnams. Ji buvo atskirta nuo tikrosios pilies grioviu su pakeliamuoju tiltu. Tuo tarpu visą kompleksą supo gynybinės sienos su aukštais bokštais.

Vokiečių ordino pilių sąrašas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Krahe, Friedrich-Wilhelm (2000). Burgen des deutschen Mittelalters. Grundriss-Lexikon (vokiečių). Flechsig. ISBN 3-88189-360-1.