Walter Mars – 9 cilindrų radialinis vidaus degimo variklis, 1929 m. sukurtas Čekoslovakijos įmonėje „Akciová továrna automobilů Josef Walter a spol“. „Walter Mars“ – sėkmingų variklių „Walter NZ 120“ (1927 m.) ir „NZ 130“ tęsinys, pradžių skirtas lengviems treniruočių ir sportiniams orlaiviams, o vėliau – daugiamotoriams transporto lėktuvams.[1]
XX a. antrame dešimtmetyje „Walter“ sukurti sportiniams ir mokomiesiems orlaiviams skirti lengvi aviaciniai varikliai NZ-40, NZ-60, NZ-85 ir NZ-120 greitai seno ir trečiajame dešimtmetyje buvo pradėtos gaminti jų modernizuotos versijos NZ-45, NZ- 70, NZ-95 ir NZ-130.
Varikliai „Vega“, „Venus“ ir „Mars“ (cilindro pjūvis)
1929 m. „Walter“ atnaujino žvaigždinių variklių seriją; nauji modeliai gavo dangaus kūnų vardus. Trijų cilindrų variklis buvo pavadintas „Walter Polaris“, penkių cilindrų – „Walter Vega“, septynių cilindrų „Walter Venus“, devynių cilindrų – „Walter Mars“. Visiems šiems varikliams buvo naudojami tie patys 105 mm skersmens ir 120 mm eigos cilindrai, stūmokliai ir kiti komponentai, jie pasižymėjo tuo pačiu suspaudimo laipsniu ir pasiekdavo tokius pat maksimalius sūkius. Skyrėsi tik cilindrų skaičius. Didžiausias modelis „Walter Mars“ buvo devynių cilindrų radialinis benzininis variklis (9H) su „Zénith 42-DCI“ karbiuratoriumi.
Lyginant su pirmtaku „Walter NZ-120“ ar „Walter NZ-130“, buvo padidintas suspaudimo laipsnis, padidėjo galia, o svoris liko beveik toks pats.
1929–1932 m. buvo pagaminti 92 varikliai „Walter Mars“.[2]
1933 m. buvo pradėtas gaminti „Walter Mars“ įpėdinis „Walter Gemma“, 1934 m. – labai sėkmingas devynių cilindrų „Walter Bora“, 1935 m. – sumažintas „Walter Bora II-R“ ir, galiausiai, 1936 m. – „Walter Scolar“, pasižymėjęs trumpesne, tik 100 mm stūmoklio eigą.
„Walter Mars“ cilindrai buvo „kompozicinės“ konstrukcijos: aliuminio lydinio galvutės buvo prisuktos prie plieninio cilindro korpuso. Stūmokliai taip pat buvo gaminami iš to paties lydinio. Šaltai surenkamų galvučių konstrukcija leido jas nuimti iš karterio neišimant viso cilindro, todėl surinkimas ir išmontavimas buvo žymiai greitesnis ir lengvesnis. Karbiuratorius „Zénith 42-DCI“ buvo montuojamas lengvai pasiekiamoje vietoje galinėje karterio dalyje. Toks jo įrengimas mažino užšalimo grėsmę ir sudarė galimybę pašildyti kuro mišinį. Uždegimą užtikrino du magnetai „Scintilia MN7-D“, sumontuoti ant konsolių ir integruoti į variklio dangčio galą. Tepimą užtikrino du alyvos siurbliai su alyvos valikliu ir sausu korpusu. Gamintojas rekomendavo naudoti Caroil arba Gargoyle tepalus.[3]
Variklio veleno ir sraigto sukimosi kryptis – į dešinę. Variklio korpusas buvo gaminamas iš aliuminio lydinio. Alkūninis velenas buvo dviejų dalių, viengubas, pagamintas iš specialaus „Poldi Victrix“ chromo-nikelio plieno (Cr-Ni). Iš šio lydinio buvo pagamintas ir apskrito skerspjūvio švaistiklis. Alkūninis velenas buvo fiksuojamas trimis rutuliniais guoliais. Variklio užvedimui buvo naudojamas suspausto oro starteris „Viet“.[4]
Kai kuriuose šaltiniuose šis variklis vadinamas „Walter Mars 9“, „Walter Mars W“ arba „Walter Mars I“. Šie pavadinimai vėlesni, sukurti siekiant išvengti painiavos su vėlesniu „Jinonic“ gamintu 14 cilindrų „Walter Mars 14 M“ varikliu.
„Walter Mars“ itin sėkmingai pasirodė Bulgarijoje gamintuose šešiaviečiuose transporto lėktuvuose „DAR-4“ ir lavinimosi lėktuvuose „DAR-6“.
Varikliai „Vega“, „Venus“ ir „Mars“ parodoje Londone, 1929 m.
Kiek mažiau sėkminga buvo „Walter“ variklių naudojimo itališkuose trimotoriuose „Caproni Ca.97“ istorija: pirmajame variante (lėktuvo Reg. Nr. I-ABEK) sumontuotiems trims septynių cilindrų „Walter Venus“ nedavus laukiamo rezultato, 1931 m. kovo mėn. Prahoje jie buvo pakeisti galingesniais devynių cilindrų „Walter Mars“. Naujoji jėgainė taip nepateisino lėktuvo gamintojų vilčių – vėlesniuose modeliuose buvo naudojami galingesni „Alfa Romeo Jupiter“. Vienas iš dvejų pirmųjų Ca.97 po mainų atsidūrė Čekoslovakijos Centrinėje aviacijos mokykloje, kur buvo naudojamas iki 1936 m.[5][6]
„Walter Mars“ buvo montuojamas į pirmąjį „ASJA Viking“ (AB Svenska Järnvägsverkstäderna, Švedija). Šį lėktuvą įsigijęs Švedijos laikraštis „Stockholms Tidningen“ surengė 18 dienų skrydį aplink Baltijos jūrą. Į vėliau pagamintus „ASJA Viking I“ buvo montuojami modernesni „Walter Gemma“ varikliai.[7]
.„Walter Mars“ buvo montuojami ir į visus tris Vokietijoje pagamintus nedidelius keleivinius „Focke-Wulf A 33 Sperber“, vieną kurių 1937 m. neilgai eksploatavo „Deutsche Luft Hansa“.[8]
Čekoslovakijoje „Walter Mars“ buvo montuojamas į 1931 m. sukurtą mokymams naudotą „Praga BH-39“ (karinis pavadinimas „Praga E-39“) ir nuo 1931 m. gamintą trimotorį transporto lėktuvą „Letov Š-32“. Į „Praga BH-39“ paeiliui buvo montuojami 88 kW (120 AG) galios „Walter NZ-120“, 114 kW (155 AG) „Walter Mars“ ir, galiausiai, 110 kW (150 AG) „Walter Gemma“. Letov Š-32, A. Šmoliko sukurtas kaip vienmotoris keleivinis laineris, užsakovo – aviakompanijos ČSA reikalavimu buvo perdarytas į trimotorį, taip siekiant užtikrinti jo patikimumą variklio gedimo atveju.[9][10]
„Walter Mars“ buvo montuojami į 1930 m. gamintus serijinius pirmosios serijos ANBO-III. 1929 m. sukurtas ANBO-III buvo bandomas su 130 AG galios „Walter NZ-130“, tačiau serijinei gamybai A. Gustaitis pasirinko lygiai tokių pat matmenų, litražo ir svorio, bet 25 AG galingesnius „Walter Mars“. Jie kainavo po 19 500 litų už vienetą. Analogiški angliški varikliai, įsigyti 1933-35 metais, kai svaro kursas nukrito lito atžvilgiu, buvo apie 30% brangesni. Išmėginimui buvo įsigytas ir vienas 112 AG galios vokiškas žvaigždinis oru aušinamas Siemens-Halske Sh.12.
Lietuvos karo aviacijoje čekoslovakiški varikliai greitai pademonstravo savo silpnybes: po mažiau nei 200 val. darbo prasidėjo įvairūs gedimai, netgi švaistiklių lūžimai. Dėl variklio gedimų ore per porą metų avarijass patyrė ir buvo nurašyti du ANBO-III (Nr. 33 ir Nr. 39). To užteko, kad A. Gustaitis įtikintų Pirkimo komisiją ANBO-III antrosios serijos (Nr. 44, 45, 47, 48) gamybai 1934 m. įsigyti patikimesnius tokio pat svorio 5 cilindrų 150 AG galios angliškus variklius „Armstrong Siddeley Mongoose“.[11]
(CZ) Flieger, Jan. Walter Mars. Občanské sdružení valka.cz, 25.11.2005.
(CZ) Katalog motorů Walter a jejich použití na letadlech. I. vyd. Praha XVII – Jinonice: Akciová společnost Walter, továrna na automobily a letecké motory, 1933.
(CZ) Němeček, Václav. Československá letadla (1918–1945). III. vyd. Praha: Naše vojsko, 1983.
(CZ) Soukup, Pavel. OK BEK, Caproni Ca-97, Československé letectví – web o historii letectví u nás.
(CZ) Technická příručka leteckých motorů NZ-70, NZ-95, NZ-130, Vega, Venus a Mars. I. vyd. Praha XVII – Jinonice: Akciová továrna na automobily a letecké motory J. Walter a spol., 1930.
_1.jpg)
Čekoslovakija.jpg)
_2.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)