Witold Hensel
| Vitoldas Henselis lenk. Witold Hensel | |
|---|---|
| Gimė | 1917 m. kovo 29 d. Poznanė |
| Mirė | 2008 m. lapkričio 22 d. (91 metai) Varšuva |
| Veikla | lenkų archeologas |
| Organizacijos | Varšuvos universitetas |
| Pareigos | profesorius |
| Išsilavinimas | istorijos daktaras |
| Alma mater | Poznanės universitetas |
Vitoldas Marias Henselis (lenk. Witold Maria Hensel[1], 1917 m. kovo 29 d. Poznanė – 2008 m. lapkričio 22 d. Varšuva, palaidotas Povonzkų kapinėse) – lenkų archeologas, istorijos daktaras.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigė Poznanės universitetą. 1945 m. istorijos daktaras, nuo 1965 m. Lenkijos mokslų akademijos narys
1946-1956 Poznanės, nuo 1954 Varšuvos universiteto profesorius. 1954-1989 m. Lenkijos mokslų akademijos Materialiosios kultūros istorijos instituto direktorius. 1985-1989 m. Lenkijos Seimo deputatas. Leidinių „Slavia Antiqua“ ir „Archaeologia Polana“ redaktorius.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vadovavo archeologijos kasinėjimams Lenkijoje (Poznanė, Kleckas, Gnieznas, Krušvica), t. p. Bulgarijoje, Prancūzijoje ir Alžyre.[2]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Czy mieszkańcy Biskupina trudnili się rybołówstwem, t.11, s. 148–153, 1936
- Przedmioty drewniane z grodu kultury łużyckiej, w pow. żnińskim, [w:] J. Kostrzewski (red) s. 54–61, 1938
- 35 lat działalności naukowej Józefa Kostrzewskiego, Slavia Antiqua, t.1, s. 3–37, 1948
- Potrzeba przygotowania wielkiej rocznicy, 1946
- Kłamstwa nauki niemieckiej o Słowianach, Warszawa 1947.
- Studia nad osadnictwem Wielkopolski wczesnohistorycznej (Ankstyvosios Didžiosios Lenkijos gyvenviečių tyrimai ir jų medžiaga, nuo t. 4 su Z. Hilčer-Kurnatovska, t. 7 ir su A. Losinska), t.1–7, 1948–1987
- Słowiańszczyzna wczesnośredniowieczna, Zarys kultury materialnej (Ankstyvųjų viduramžių slavai: Materialiosios kultūros bruožai), Warszawa 1952
- Sztuka społeczeństw paleolitycznych, 1957
- Poznań w zaraniu dziejów. Od paleolitu do połowy XIII w, Wrocław 1958
- Poznań we wczesnym sredniowieczu (red.), 1959
- Najdawniejsze stolice Polski: Gniezno. Kruszwica, Poznań, (Lenkijos senosios sostinės: Gnieznas, Krušvica, Poznanė), 1960
- Polska przed tysiącem lat, (Lenkija prieš tūkstantį metų), Ossolineum, Wrocław 1960 m., 3 leid. 1967 m.
- Archeologia o początkach miast słowiańskich, (Slavų miestų atsiradimo archeologija), Wrocław 1963
- Die Slaven in frühen Mittelalter, 1965
- La Naissance de la Pologne, 1966
- Anfänge der Städte bei den Ost- un Westslaven, 1967
- Ziemie polskie w pradziejach, Warszawa 1969
- Archeologia i prahistoria, (Archeologija ir priešistorė), 1971
- Początki państwa polskiego i jego kultury, (Lenkijos valstybės ir jos kultūros pradžia), Warszawa 1971
- Polska starożytna (Senovės Lenkija), 1973 m. 3 leid. 1988 m.
- Archeologia żywa (Gyvoji archeologija), 1973 m. 2 leid. 1983 m.
- Ur- und Frühgeschichte Polens, 1974
- U źródeł Polski średniowiecznej, Ossolineum Wrocław 1974
- Rewolucja neolityczna i jej znaczenie dla rozwoju kultury europiejskiej (neolito revoliucija ir jos reikšmė europietiškos kultūros raidai, su S. Tabačynskiu), 1978 m.
- Skąd przyszli Słowianie, 1984
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://nauka-polska.pl/#/profile/scientist?id=228387&_k=cg73lc
- ↑ Vitoldas Henselis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 483 psl.