![]() |
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Z notacija, pavadinta pagal Zermelo–Fraenkel aibių teoriją – formali specifikavimo kalba, naudojami aprašyti ir modeliuoti sistemas. Ji skirta programinės įrangos ir kompiuterių sistemoms specifikavimui.
Jean-Raymond Abrial 1974 metais paskelbė pradinę žymėjimo versiją "Data Semantics" [1], kurią dėstė Grenoblio universitete iki aštuoniasdešimtųjų pabaigos.
Pirmą kartą Z notaciją pasiūlė Abrial su Steve Schuman ir Bertrand Meyer 1977[2]. Toliau Z buvo plėtojama Programavimo Tyrimų grupėje (Programming Research Group) Oksfordo universitete.
Abrialas atsakymas į klausimą „kodėl Z?“ - „Nes tai pagrindinė kalba!”
Z remiasi standartine matematine notacija, naudojama aksiomatinėje aibių teorijoje, lambda algebroje ir pirmos eilės predikatų logikoje. Visos Z išraiškos yra tipizuotas, tuo būdu išvengiant kai kurių paprastos aibių teorijos paradoksų. Z sudaro standartizuotas dažnai naudojamų matematinių funkcijų ir predikatų katalogas, vadinamas matematiniu įrankių komplektu.
Z notacija naudoja daug ne ASCII simbolių, todėl kalbos aprašyme rekomenduojama, kaip juos užrašyti ASCII ir LaTeX (TeX). Taip pat nemokamai galima parsisiųsti Z ttf šriftą.
ISO baigė Z standartizaciją 2002 metais. Šis standartas gali būti įsigytas tiesiai iš ISO.[3].