Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Seniausi raštai, kurti Čekijoje – misionierių Kirilo ir Metodijaus IX a. senąja bažnytine slavų kalba rašytos giesmės, pamokslai, šventųjų gyvenimų aprašymai. X-XII a. raštuose įsigalėjo lotynų kalba. Pirmieji kūriniai sukurti čekų kalba – X-XIII a. bažnytinių tekstų vertimai. Kralico biblija (1579–1593), pirmasis pilnas biblijos vertimas iš originalo kalbų į čekų kalbą, tapo rašytinės čekų kalbos pagrindu.
Pirmoji spausdinta knyga čekų kalba išleista apie 1468 m. Pilzene.
Jau X a. pradėtos kurti pirmosios mokyklos prie vienuolynų, XII a. mokyklos jau kuriamos ir miestuose. 1348 Prahoje įkurtas seniausias Rytų Europoje universitetas.
Nuo XV amžiaus čekų brolių mokyklose pradėta mokyti čekų kalbos.
Nuo XVIII a. pabaigos valstybė pradėjo kontroliuoti švietimą ir įvedė privalomą šešiametį mokslą, nuo 1869 metų mokytis privalėjo visi 6-14 metų amžiaus vaikai. 1960 metais įvestas nemokamas privalomas devynmetis mokslas.
Svarbiausia mokslo įstaiga – Čekijos Respublikos mokslų akademija, įkurta 1992 m.
Čekijos seniausi architektūros paminklai – Předmosti ir Dolni Věstonice paleolito gyvenvietės su ovalaus ar apskrito plano pusiaužeminiais būstais. Neolite, bronzos amžiuje vyravo stulpelinės konstrukcijos molinių sienų namai. IX-X a. Moravijos didžiojoje valstybėje vyravo vėlyvasis antikos ir bizantiška architektūra, X-XIII a. – romantinis stilius, nuo XIII – gotikinis, nuo XVI – renesansas, kurį XVII–XVIII pakeitė barokas, o vėliau – klasicizmas.
Čekų liaudies muzika – daugiausiai instrumentinė, vienbalsės dainos, derinamos su šokiais. Instrumentai – švilpynės, cimbolai, arfa, citra, smuikas. Moravų muzika skiriasi nuo čekų – būdinga metrų kaita, vyrauja dviejų dalių metras (čekų muzikoj – trijų), tradiciniai instrumentai – du smuikai ir pučiamasis instrumentas.
Profesionalioji bažnytinė muzika Čekijoje atsirado IX-X a. Pirmieji bažnytinės bei pasaulietinės muzikos kūrėjai – Domoslavas, Janas Jenšteinietis, Zavišas Zapietis.
XV a. atsidaro husitų giesmės.
Airija |
Albanija |
Andora |
Armėnija |
Austrija |
Azerbaidžanas |
Baltarusija |
Belgija |
Bosnija ir Hercegovina |
Bulgarija |
Čekija |
Danija |
Estija |
Graikija |
Gruzija |
Islandija |
Ispanija |
Italija |
Jungtinė Karalystė (Anglija, Šiaurės Airija, Škotija, Velsas) |
Juodkalnija |
Kazachija |
Kosovas |
Kroatija |
Latvija |
Lenkija |
Lichtenšteinas |
Lietuva |
Liuksemburgas |
Makedonija |
Malta |
Moldavija |
Monakas |
Norvegija |
Nyderlandai |
Portugalija |
Prancūzija |
Rumunija |
Rusija |
San Marinas |
Serbija |
Slovakija |
Slovėnija |
Suomija |
Švedija |
Šveicarija |
Turkija |
Ukraina |
Vatikanas |
Vengrija |
Vokietija
Europos kultūra