Šaltyšius

Šaltyšius (sen. lenk. szoltys < vok. Schultheiss) – Prūsijos ir Lenkijos feodalinio laikotarpio kaimo steigėjas pagal vokiečių teisę vidinės kolonizacijos metu. Šaltyšiaus pareigybė buvo paveldima. Jis vadovavo valstiečių savivaldai ir teismui. Šaltyšius galėjo būti bajoras, miestietis ar valstietis. Gaudavo šeštadalį surinkto činšo, trečdalį baudų, 2–3 valakus (lanus) žemės.

Įsigalėjus baudžiavai (XVI-XVII a.), šaltyšius administravo dvaro valstiečius, juos varė į lažą, prižiūrėjo dirbančiuosius. Ekonomine, socialine padėtimi konkuravo su vidutiniais bajorais.

Šaltyšiaus pareigybės būta ir Mažojoje Lietuvoje. Prūsijoje šaltyšius kitaip buvo vadinamas šulcu.

Šaltyšiumi taip pat vadintas Lenkijos karalystės (ir jai priklausiusios Lietuvos Užnemunės), Lenkijos kaimo seniūnas (nuo 1864 m.).[1]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Šaltyšius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 529 psl.