Šalčia

Šalčia
Šalčia Rūdninkų girioje ties Ūta
Šalčia Rūdninkų girioje ties Ūta
Ilgis 92 km
Baseino plotas 749 km²
Vidutinis debitas 5,72 m³/s
Ištakos Šalčininkų apylinkės
Žiotys Merkys
Šalys Lietuvos vėliava Lietuva, Baltarusijos vėliava Baltarusija
Vikiteka Šalčia

Šalčià (bltr. Солча) – upė pietryčių Lietuvoje (Šalčininkų ir Varėnos raj.) ir Baltarusijoje; didžiausias Merkio intakas (kairysis).

Išteka 4 km į šiaurę nuo Šalčininkų. Teka į pietus per Šalčininkus, paskui pasuka į vakarus ir vingiuoja Baltarusijos–Lietuvos siena. Prasideda prie Didžiųjų Baušių, 3 km į rytus nuo Šalčininkų. Aukštupys 9 km teka į pietus, per Šalčininkus, toliau pasuka į vakarus; apie 11 km upe eina Lietuvos ir Baltarusijos siena, toliau teka Rūdninkų girios pietiniu pakraščiu. Įteka į Merkį 36 km nuo jo žiočių, 1,5 km į pietvakarius nuo Valkininkų.

Intakai: Beržūna, Balčia, Šalčykščia, Maltupis, Ciras, Brasta (kairieji), Beržė, Visinčia (dešinieji).

Gana srauni, negilaus slėnio, neaukštų krantų, labai vingiuota, šalto švaraus vandens upė. Vidutinis nuolydis 92 cm/km. Ties Šalčininkais Šalčia patvenkta 17 ha tvenkiniu.

Upėvardis kildinamas nuo šalti („darytis šaltam, vėsti“), šaltis („žema temperatūra“), šaltas.[1]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.