Šara (šum. 𒀭𒁈) – dievas Mesopotamijos mitologijoje, vietinė Šumero Umos miesto dievybė. Šiame mieste stovėjo jai skirta E-mah šventykla,[1] kurioje Šarai buvo reguliariai aukojama. Yra išlikęs E-mah liaupsinantis šumerų šventyklos himnas.[2] Žinios apie Šaros kultą siekia ankstyvąjį dinastinį laikotarpį. Tel Agrabe (šiaurės rytų Babilonijoje), senovinės šventyklos atliekų vietoje, aptiktas šiuo laikotarpiu datuojamas Šarai dedikuoto akmeninio dubens fragmentas. Šis miestas, kaip manoma, taip pat galėjo būti Šaros kulto centras.[1]
Sutinkamas Šaros epitetas „Anu didvyris“. Iš to sprendžiama, kad Šara buvo karo dievybė. Tokią prielaidą patvirtina ir tai, kad babiloniečių mite apie demoną Anzu (Imdugudą) Šara minimas kaip vienas iš dievų, kurių prašoma stoti į kovą su Anzu (tą padaro Ninurta). Šara taip pat paminėtas šumerų poemoje „Inanos nusileidimas į požemio pasaulį“. Joje Šara drauge su dviem kitomis dievybėmis išreiškia pagarbą sugrįžusiai deivei Inanai. Kai kada Šara įvardijamas Inanos sūnumi, kaip antai mite apie Lugalbandą bei Trečiosios Ūro dinastijos laikų pastato įraše. Gali būti, jog ši tradicija atsispindi ir minėtoje šumerų poemoje.[1]
Šaros vardas buvo ir asmenvardžių dėmuo.[2]