Šarčopai

Šarčopai
Gyventojų skaičius apie 175 200
Populiacija šalyse Butano vėliava Butanas
Kalba (-os) tšangla ir kitos
Religijos Tibeto budizmas
Giminingos etninės grupės ngalopai, tibetiečiai

Šarčopai (Sharchop – „rytiečiai“) – Butano etninė grupė, gyvenanti rytiniuose šalies rajonuose. Labai daug kultūrinių panašumų jie dalijasi su gretimame Arunačal Pradeše gyvenančiais monpais.

Šarčopai, kaip ir vakariniai kaimynai ngalopai, bei rytiniai kaimynai monpai, priskirtini bhotijams, turint galvoje, kad jie atėjo iš „Bod“ (Tibeto), ir jų kultūra paveikta Tibeto kultūros. Praktikuoja Njingmapa sektos Tibeto budizmą, ir tuo skiriasi nuo vakariau gyvenančių ngalopų, kurie išpažįsta Drukpa sektą.

Šarčopai užsiima žemdirbyste. Mitybos tradicijos beveik nesiskiria nuo Tibeto virtuvės.

Kalbos ir įvairovė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Egzistuoja keletas tikslesnių šarčopų apibrėžimų.

Siauriausias jų apibrėžimas apima tikruosius šarčopus, t. y. kalbančius tšangla kalba (jų yra apie 175 200), ir gyvenančius ryčiausiuose Butano rajonuose (apie 140 000), taip pat gretimose teritorijose Tibete ir Arunačal Pradeše.

Platesnis apibrėžimas reiškia keletą skirtingų etninių grupių, gyvenančių rytiniame Butane[1]. Šiuo atveju tai nėra tauta, paremta lingvistine klasifikacija, o daugiau sukonstruota kultūriniu-religiniu pagrindu. Be tikrųjų šarčopų jie apima ir šias tarpusavyje giminingas lingvistines grupes:

  • Dzalapai (68 400) – kalba dzalakha, turi khomakha dialektą;
  • Bumthangai (36 500) – kalba – bumthangkha, turi Ura, Tang, Čogor, Čunmat dialektus;
  • Khengai (50 000) – kalba khengkha, turi aukštutinį, žemutinį ir vidurinį dialektus;
  • Kurtopai (10 000) – kalba kurtokha;
  • Nyenai arba mangsde (10 000) – kalba nyenkha, turi phobdžikha, čutobikha dialektus;
  • Čali (8 200) – kalba čalikha;
  • Brokpa ir dagpa (apie 6 000) – kalba brokpake;
  • Nupbi (2 200) – kalba nupbikha;
  • Gongdu (2 100) – kalba gongdukha, gali būti vieni iš senųjų vietos genčių;
  • Ole (1,000) – kalba olekha, dažnai laikomi viena senųjų vietos genčių[2].

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]