Šasė kultūra

Šasė kultūra (pranc. Chasséen) – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1864 m. tirtą Šasė le Kampo (Chassey-Le–Camp) gyvenvietę (Sonos ir Luaros departamentas, Prancūzija).

Šasė kultūra 4500–2600 m. pr. m. e. buvo paplitusi Prancūzijoje, teritorijoje, kurioje dabar išsidėstę Aukštutinio Provanso Alpės, Aukštutinė Sona, Eras ir Luara bei Pa de Kalė departamentai.

Gyvenvietės kurtos lagūnų ar buvusių pelkių pakraščiuose, terasose. Pastatai stulpinės konstrukcijos, stačiakampiai, 5-12 x 3 m dydžio, grįsti akmenimis, Saint-Michel-du-Touche atkasta apie 300 grindinių. Gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, t. p. žvejyba, maisto rinkimu.

Šasė kultūrai būdingi rutulio formos cilindriniu kakleliu ir apvaliais dugnais su ašelėmis puodai, žemi dubenys. Keramika gerai poliruota, puošta įvairiais geometriniais raštais, pagal ją skiriama ankstyvoji ir vėlyvoji (mažiau puošta) fazės. Mirusieji laidoti nedeginti, akmeninėse dėžėse ir megalituose. Gyvenvietėse rasta akmeninių girnų, trintuvų, kirvių, titnaginių strėlių antgalių, kapuose – kaulinių ir kriauklelių karolių, titnago skelčių, gludintų kirvių ir strėlių antgalių.[1]

  1. Šasė kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 30 psl.