Šiaulėnai | ||
---|---|---|
55°40′37″š. pl. 23°24′04″r. ilg. / 55.677°š. pl. 23.401°r. ilg. | ||
Apskritis | Šiaulių apskritis | |
Savivaldybė | Radviliškio rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Šiaulėnų seniūnija | |
Gyventojų | 575 | |
Vikiteka | Šiaulėnai | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Шавляны[2][3], lenk. Szawlany |
Šiaulėnai – miestelis Radviliškio rajono savivaldybėje, šalia kelio 148 Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Šiaulėnų Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1857 m.) ir kapinės su Šiaulėnų Šemetų koplyčia, veikia Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazija, biblioteka, krašto muziejus. Išlikęs Šiaulėnų dvaras. Pro miestelį teka Šušvė.
Šiaulėnų dvaras minimas nuo 1492 m. Pirmoji Šiaulėnų bažnyčia pastatyta 1518 m. XIX a. pradžioje pradėjo veikti žydų sinagoga, dvi špitolės, parapijinė mokykla, apie dešimt parduotuvių, penkios karčiamos, trys aludės, traktierius, vaistinė. Tuo metu Šiaulėnai buvo miestelis Šiaulių apskrityje, valsčiaus centras, buvo Šiaulėnų dvaras.[4][5]
II pasaulinio karo metu dauguma miestelio žydų buvo sunaikinti.
LTSR laikais buvo Poželos kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė buitinio aptarnavimo paviljonas, malūnas, lentpjūvė, ambulatorija, vaistinė, vidurinė mokykla, zoniniai kultūros namai, biblioteka.[6]
1995 m. gegužės 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas Šiaulėnų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XV a. | ? | Žemaitijos seniūnija |
nuo XVI a. pradžios | Šiaulėnų valsčiaus centras | ? |
XIX a. pradžia – 1947 m. | Šiaulių apskritis | |
1947–1950 m. | Radviliškio apskritis | |
1950–1995 m. | Šiaulėnų apylinkės centras | Radviliškio rajonas |
1995– | Šiaulėnų seniūnijos centras | Radviliškio rajono savivaldybė |
Šiaulėnų dvaras minimas nuo 1492 m. Pirmasis žinomas dvaro savininkas buvo Kontautas – žymus didikas, Žemaitijos seniūnas. Nuo 1554 m. Šiaulėnai atiteko Šemetoms, kurie giminystės ryšiais buvo susiję su Kęsgailomis ir Kontautais. Pirmasis Šemetų giminės Šiaulėnų dvaro savininkas buvo Stanislovas Šemeta.
Dabar dar yra išlikęs XIX a. pastatas su oranžerija, kuri jungė dvaro rūmus su tarnų namu. Šalia dvaro yra svirnas, koplytstulpis, kalvės griūvėsiai.
Šiaulėnų dvarui apsauga nėra paskelbta nei valstybiniu, nei regioniniu lygiu, nors į nekilnojamųjų vertybių registrą pastatas įrašytas. Keliolika pastarųjų metų dvaras priklausė privatiems asmenims.[7]
Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1514 m., o dabartinė mūrinė – 1869 m. Jos statybą rėmė dvarininkas Jonas Šemeta, architektas Fulgentas Rimgaila (nespėjo išvysti savo kūrinio – numirė pirmaisiais dvaro statybos metais – 1870). Statybos truko devynerius metus. Virš bažnyčios durų užrašai lotynų ir lietuvių kalbomis skelbia: „Garbė Visagaliam Dievui“. Visas altorius padarytas iš dirbtinio marmuro.
Bažnyčia atspindi dviejų stilių architektūros bruožus – romaninės ir gotikinės. Yra stačiakampio plano ir dvibokštė. Vidus yra 3 navų, skliautuotas. Aplink Šventorių apjuosta metalinė ažūrinė tvora.
Šemetų giminės koplyčia – mauzoliejus esantis Šiaulėnų miestelio kapinėse. Romantizmo epochos neorenesanso stiliaus pastatas. Koplyčia- mauzoliejus pastatytas 1850 m. iš lėšų, kurias skyrė Diktariškių dvaro savininkas Juozapas Šemeta. Ten amžinojo poilsio atgulė Šemetų giminės atstovai 2011 m. buvo atlikti koplyčios restauracijos darbai, dėl avarinės būklės. Koplyčią- mauzoliejų dengia Šemetų giminės herbas. Pastate eksponuojami kryžiai.[8]
2011 m. liepos 30 d. Šiaulėnų miesto aikštėje buvo atidengtas ir pašventintas paminklas, Šiaulėnų miestelio kraštiečiui Baliui Buračui pagerbti. Paminklo autorius – Stasys Žirgulis.
Balys Buračas – vienas iš garsiausių Šiaulėnų miestelio asmenybių. Jo darbų kolekcija siekia: apie 4200 dainų, 7600 papročių, smulkiosios tautosakos pavyzdžių, šokių ir žaidimų aprašymų, 6400 margučių; 800 lietuviškų tautinių juostų. Surinkta fotodokumentų kolekciją sudarė 18 200 negatyvų ir apie 36 000 pozityvų, bet po II pasaulinio karo teišliko tik apie 11 000.[9]
Muziejaus įkūrėjas yra pripažįstamas Vitas Pranas Tutkus. Šiaulėnų krašto muziejus yra įsikūręs sename, prieškario laikais pastatytame name. Medinio pastato centrinėje dalyje yra išlikusi autentiška virtuvė su duonkepe krosnimi bei kaminu, kuriame seniau buvo rūkoma mėsa. Muziejus suskirstytas į tris dalis. Viena iš dalių skirta kraštiečiams, broliams Baliui ir Jonui Buračams. Kitas atskiras kambarys paskirtas Vladui Tiškui (garsus Nepriklausomos Lietuvos visuomenės veikėjas). Pastato antrame aukšte eksponuojama sukaupta medžiaga apie šio krašto iškilius žmones ir eksponuojami įvairūs senoviniai buities rakandai, daiktai, reikmenys, prietaisai bei nuotraukos. Muziejuje galima apsilankyti virtualiai.[10]
Baltos spalvos apie 5 metrus aukštį siekiantis kryžiaus paminklas. Mūro kryžiumi pavadintas, nes yra iš betono, mūro. Anksčiau kryžius buvo sugriautas, bet dabar vėl restauruotas.
Paminklo kolonos masyvios. Statinys atviras iš visų pusių. Viršutinėje dalyje yra koplytėlė, o jos viduje yra juodas metalinis kryžius su Nukryžiuotojo figūrėle. Stogą dengia metalinė iškaldinta didelė saulė.[11]
Šiaulės apžvalgos bokštas yra 21 m aukščio ir pastatytas ant aukščiausios apylinkės kalvos. Apžvalgos bokštas yra pastatytas tarp Šiaulėnų ir Šaukoto miestelių esančiuose kalneliuose, nuo kurio matosi šių apylinkių vaizdai. Užlipus matomi ne tik Radviliškio miesto, bet ir Rėkyvos, Šiaulių daugiabučių viršūnes, taip pat greta esantys kaimai bei banguotas jų kraštovaizdis, eksploatuojami durpynai. Prie bokšto įrengtas pėsčiųjų takas, jis veda iki Kudinių piliakalnio Šiaulės kalno.[12]
Tai – iš I tūkst. – II tūkst. pradžios išlikęs piliakalnis, įrengtas atskiroje kalvoje. Kudinų piliakalnis turi ne vieną pavadinimą. Jis dar gali būti vadinamas Šiaulės, Saulės kalnas. Jis įrengtas atskiroje kalvoje, netoli Šiaulės bokšto. Piliakalnio šlaitai statūs, 12-18 m aukščio, juose auga pavieniai medžiai, aikštelė apvali, 25 m skersmens, centre pastatytas kryžius. Piliakalnio prieigose, panašiai 2,5 ha plote matoma papėdės gyvenvietė.[13]
Pirmoji mokykla įkurta 1805 m., kai prie bažnyčios buvo įsteigta parapinė pradinė mokykla. 1990 m. mokyklai suteiktas Marcelino Šikšnio vardas. 2014 m. gruodžio 30 d. mokykla tapo gimnazija.[14]
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m. | |||||||||
1833 m. | 1885 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1903 m.*[2] | 1923 m.sur.[15] | 1959 m.sur.[16] | 1970 m.sur.[17] | 1979 m.sur.[18] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
142 | 707 | 1 034 | 1 664 | 801 | 806 | 654 | 736 | ||
1982 m.[19] | 1987 m.[6] | 1989 m.sur.[20] | 2001 m.sur.[21] | 2011 m.sur.[22] | 2021 m.sur.[23] | - | - | ||
837 | 861 | 960 | 890 | 751 | 575 | - | - | ||
| |||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Acokavai – 8 km | RADVILIŠKIS – 22 km Daugėlaičiai – 11 km |
||||||||||
Šiaulaičiai – 6 km TYTUVĖNAI – 19 km |
|
||||||||||
Kunigiškiai – 5 km ŠAUKOTAS – 12 km |
|