Žaliasis skydinukas
| Cassida viridis | |||
|---|---|---|---|
 Žaliasis skydinukas (Cassida viridis) | |||
| Mokslinė klasifikacija | |||
| Binomas | |||
| Cassida viridis Linnaeus, 1758 | |||
| Sinonimai | |||
| |||
| Varietetas | |||
|
Žaliasis skydinukas (Cassida viridis) – lapgraužių (Chrysomelidae) šeimos skydinukų genties vabalas. Paplitęs palearktiniame regione, taip pat sutinkamas Japonijoje.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skydinukai išauga iki 8,5–10 mm dydžio. Kūnas neįprastai plokščias, ovalus. Krūtinės sritis ir antsparniai žali, be žymių, kurios būdingos kitoms Cassida rūšims. Apatinė dalis juoda. Kojos ir palyginti trumpos antenos yra rudos. Savo kūno spalva ir forma puikiai prisitaikę būti sunkiai pastebimais tarp žalių augalų. Šie mimikriniai vabalai sutinkami balandžio–spalio mėn. Lervų kūnas su daug ataugų, apsigynimui nuo priešų ir parazitų paprastai kartu su savimi ant nugaros tampo maišelį su ekskrementais ir išnaromis.
Vabalas žiemoja miškingose vietovėse, sausoje žolėje po medžiais ir krūmais. Prabunda balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, migruoja prie mitybinių augalų. Apkramto lapų kraštus arba išėda skyles, kartais pažeidžia jaunų lapų kotus. Pasimaitinę poruojasi ir pradeda dėti kiaušinėlius. Vaisingumas siekia 150–200 kiaušinėlių. Lervos masiškai pasirodo birželio–liepos mėn. Jos įsitaiso aptinėje lapo dalyje, graužia lapalakščio apatinį sluoksnį, palikdamos epidermį, kuris po to džiūdamas suplyšta. Ant augalų maitinasi 20–30 parų. Prieš tapdama lėliuke, lerva prisitvirtina kūną prie lapo apačios ir kabo žemyn galva. Ši stadija trunka 6–9 paras. Naujos kartos vabalai išlenda birželio pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, maitinasi apie 10–15 parų, po to sulenda į žiemavietes. Per metus vystosi viena generacija.
Žaliojo skydinuko populiaciją gamtoje mažina jo priešai plėšrūnės blakės – mėlynoji skydblakė (Zicrona caerulea), dvispyglė skydblakė (Picromerus bidens), kiti vabzdžiai.[1]
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daugiausiai minta notreliniais (Lamiaceae) augalais. Žaliojo skydinuko racione yra: vandeninė mėta (Mentha aquatica), dirvinė mėta (Mentha arvensis), miškinė mėta (Mentha longifolia), Mentha rotundifolia, Mentha suaveolens, Mentha verticillata; taip pat kiti augalai iš Lamiaceae šeimos: Galeopsis grandiflora, geltonžiedė aklė (Galeopsis speciosa), dirvinė aklė (Galeopsis tetrahit), plaukuotoji aklė (Galeopsis pubescens), vaistinė melisa (Melissa officinalis), lipnusis šalavijas (Salvia glutinosa), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), pievinis šalavijas (Salvia pratensis), pelkinė notra (Stachys palustris), stačioji notra (Stachys recta) ir miškinė notra (Stachys silvatica).[2]
Nuotraukos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
-
-
Poravimasis -
Lerva
