Mindaugs
| Mindaugs | |
|---|---|
.jpg) | |
| Gėmė | ~1200 |
| Pasėmėrė | 1263 |
Mindaugs (~1200-1263 m.) - Lietovuos dėdīsis konegākštis (1236-1251 m. ė 1261-1263 m.) ė karalios (1251-1261 m.). Ano vainėkavėma dėina (katra vagol ėstorėka Edvarda Gudavėčiu īr lėipas 6) īr Lietovuos Respoblėkas valstībėnė švėntė.
Tradicėškā Mindaugs īr laikuoms Lietovuos valstībes vėinītuojo, bat vagol naujausios ėstorėku tīrėmus mīslėjama, ka Lietovuos konėgaikštīstė gīvava da lėgė Mindauga. Mindauga vards pėrmuojė čiesa ėstorėniuos šalėniuos mėnavuojams 1219 m. Lietovuos ė Galiča - Voluinės taikuos sotartī. Mindaugs vīkde agresīve puolitėka, ė ivairiās būdās vīkde Lietovuos žemiū centralėzacėjė. 1251 m. Mindaugs apsėkrėkštėjė, vuo 1253 m. lėipas 6 d. (vagol kėtus ėstorėkus bėrželė 29 d.) vainėkuots Lietovuos karaliom. No ons ož Lietovuos pripažėnėma krīžiuotiam atėdave dėdlė šmuota Žemaitėjės (Karšova) ėr Nadrova. Paskom tepuogi atėdavė Skalva, Siela ėr Dainova. 1261 m., pu Durbies kuovės, katruo žemaitē nogaliejė krīžiuotius, Mindaugs atsimetė nu krėkštiuonībės, sosėgrōžėna Žemaitėje ėr pradiejė kuovas so vuokītēs. 1263 m. Mindaugs bova nužudīts Aglouno, kāp mīslėjama konėgākšte Treniuotos.
Mindauga pėlės liob vadīntėis Vuoruta. Īr kelets versėju katruo vėituo ana galiejosė būtė, bat dėdliausē tikietėna, ka Anīkštiu rajuone, ont Šeimīnėškiū pėliakalnė.
| Bova prīš - |
Lietovuos dėdlīsės konėgākštis 1236-1263 |
Pakaitė Triniuots |
