Žmuoniū skaitlios | 15 112 (1 sausė 2023, demograpėnis balansos) |
---|---|
Geuograpėjė | |
Prėgol pri | Radvėlėškė rajuons |
Šalės | Lietova |
Pluotībė | 17.32 kvadratėnis kiluometros |
Augštoms | 117, 124 |
Koordėnatės | 55.8°N 23.55°E |
Radvėlėškis (lietovėškā: Radviliškis) īr miests Šiauliu apskrėtie, 21 km i pėitrītius nu Šiauliu, rajuona cėntros. Miests tor seniūnėjės statosa, tēpuogė īr apīlėnkiu seniūnėjės cėntros. Svarbos gelžkėlė mazgs.
Miesta vakarėnio robežiom ēn gėlžkėlis Vėlnios-Šiaulē. Radvėlėškis ėšsėdiestės šiaurės vakarū - pėitrītiu krīptėm. Īr Švt. Mergelės Marėjės Gėmėma bažninčė (pabūdavuota 1945 m.), provoslavu cerkvė, koltūras nomā, pašts, rajuona cėntrėnė lėguonėnė, vākū globuos nomā „Nėkštoks“, senė̄jė katalėkū kapā, provoslavu kapā, miesta šiaurie - kariū kapā.
Radvėlėškis mėnavuojams nu XVI o. 1567 m. laikuomė Radvėlėškė ikūrėma metās, ale kai katrėi šaltenē nuruoda 1529 m. a 1539 m. ka kažkuoks žemės valdītuos ėš radvėlėškėitė skuolėnas 100 kapū grašiū. XVI o. vėdorie vėituovė prigolė Šiauliū ekonomėjē, katra valdė Radvėlas. Nu 1577 m. vadėnams miestalio. 1687 m. gava torgaus privilegėjė, 1710 m. - miesta teisės (ale 1708-1710 m. siautont marou ėšmėrė mažne vėsė miestā prietelē).
XVIII o. Radvėlėškis pu bėškioka atsėgava, vuo īpatingā spartē pradiejė augtė 1868-1870 m. nutėisos Lėipuojės-Ruomnū gelžkėlė atšaka Daugpėlės-Radvėlėškis i čė bova ikorta gelžkėlė stuotės. Nu 1950 m. - rajuona cėntros. 1992 m. bėrželė 17 d. patvėrtints miesta herbs.
Miesta vards tėkrā īr asmenvardėnis, kėlės nu seniau vėituovė valdiosiu Radvėlū pavardies, pridiejos prīsagėnė galūn' - ėškis.