Ėškastėnis kors – onglėondėnilē, katrėi per mėlėjuonus metu sosėskvarmava Žemės plotuo ėš sodūliejosiu augalū ė gīviu, ė katrėi īr kāp kors kasamė ė degėnamė. Glabnas ėškastėnė kora rūšīs – kūlė onglės, napta, gomtėnės dojės, torpė. Anėi palėikt glabnās energėjės ėšteklēs cielam svietė, īr nauduojamė dėrbont alektra, transpuortė ė pramuonie. Torpė da čiesās nauduojamė noma apšėldīmou Žemaitėjuo. Daugoms žalevėniu kemėniu medegū, kāp antās plasmasė, padėrbamė ėš kūlė ongliū, naptas, gomtėniu doju.
2011 m. napta sodarė aple 40 %, kūlė onglės – aple 26 %, gomtėnės dojės – aple 21 % ES energėjės rėnkas dalėis.[1] 2020 m. ES pėrma lėika atsėnaujėnontės energetėkas sektuorios pralenkė ėškastėnė kora sektuoriu alektras dėrbėmė.[2] Onkstiau kūlė onglės bova glabns ėškastėnis kors, ale īpatėngā tuo kora daba miegėnama atsėsakītė, bo ans degdams ėšskėr daugiausė onglėis dijuoksėda.
2021 m. doumenėm, 82,3 % sovartuotas pėrmėnės energėjės svietė ė 61 % alektras bova padėrbama ėš ėškastėnė kora.[3] Mėlžėnėškė ėškastėnė kora degėnėma kėikē neigiamā veik aplinka. Daugiau kāp 80 % diel žmuogaus vēkluos sosėdariosė onglėis dijuoksėda (CO2) ėšsėskėr degėnont ėškastėni kora - aple 35 mlrd. tuon emisėju kuožnās metās,[4] diel žemdėrbīstės - aple 4 mlrd.[5] Gomtėnē pruocesā Žemie, (onglėis sogierėms ondėnīnūs) gal absorboutė tėk mizerna tū emėsėju dali, diutuo kuožnās metās palėikt mėlėjardu tuonu onglėis dijuoksėda pervėršis atmuospėruo.[6] Nuors metana doju emisėjės īr tēpuogė rēkšmėngas,[7] ėškastėnė kora degėnėms īr glabns šėltnomė efekta padėrbontiu doju, atsakėngu ož gluobalėni atšėlėma ė ondėnīnu rūgštiejėma, šaltėnis. Tēpuogė daug su uora tarša sosėjosiu smertiu sokel ėškastėni kora degėnont ėšsėskėrontės kėitas dalielės ė tročīznas dojės. Tas kaštou svietou 3,3 % anuo BVP.[8] Atsėsakont degėntė ėškastėni kora kuožnās metās būtom galėma ratavuotė mėlėjuonus žmuoniu gīvībiu.[9]