Fajita

 

Fajita
Pilangatan do daging lembu om roromu fajita manuk, pinoili is sakai do poriuk talasu
Place of originAmerika Syarikat om Meksiko
Region or stateTexas, Koibutan Kosilahon Meksiko[1]
Main ingredientsTortilla, daging, manuk, keju kiningkin, bawang, Capsicum

Fajita, id suang do nansakan Tex-Mex, nopo nga nonggo-nonggo daging linugu i di nidu tumanud do pilian om pohidangon miampai lado om bawang i koubasan no pokuoon id tapung toi ko' tortilla luong.[2] Id kotimpuunon, pokomoyon diti nopo nga sumuku kuma stik skirt, pigisan daging lembu kumoiso i gunoon id taakanon.[3] Alternatif bobos otutunan montok stik skirt nopo nga kohompit no manuk om pigisan daging lembu di suai, miampai do kinotuan om okon ko' daging.[4][5] Id restoran, onsokon o daging miampai bawang om lado banggala. Pomoroso bobos otutunan nopo nga kohompit no do salad ginigiu, krim oonsom, guacamole, salsa, pico de gallo, keju parut, kacang ginuring om kambatus dadu. "Tacos de arrachera" nopo nga gunoon id kawo taakanon Meksiko koibutan.

Fajita linopot
Fajita daging id San José, Costa Rica

Etimologi

[simbanai | simbanai toud]

Fajita nopo nga istilah tokoro Tex-Mex toi ko' Tejano montok pinutulan tokoro daging mantad daging lembu, pinutulan di bobos koubasan do gunoon montok momonsoi do fajita.[3] Hogot fajita nopo nga au noilaan o kinoimbulayan id suang do ponuatan gisom do toun 1971, tumanud do Komoiboros Inggiris Oxford. (Hogot faja nopo nga boros Sepanyol i kirati do "jalur", toi ko' "pongongkos do tawak", mantad fascia Latin, "band").[6] Sundung pia' fajita id kotimpuunon nopo nga sumuku kumaa jalur daging lembu diti, baino, wonsoyon o fajita miampai mogikakawo kakamot, kohompit no do vegetarian miagal do lado otomou/ aragang/ osilou, bawang, lado om lado jalapeño.[7]

Stik skirt nopo nga iso putulan daging lembu i otutunan kopio montok luguon id Amerika Latin.[8] Lohowon iti sabaagi do entraña id Argentina, Chile om Uruguay,[9][10] fraldinha id Brazil, om arrachera[11] id Mexico.

Bukti nonsokon kumoiso do fajita miampai putulan daging, woyo pogogonsok (miampai pointilombud id sakai do tapui toi ko' id sakai pomoluguan), om ngaran pomolohou do Sepanyol nopo nga nokoimbulai mantad po di toun 1930-an id tana pomutanaman do Texas Kabaatan om Texas Kotonobon. Stik skirt nopo nga iso mantad piipiro daging talanut i tinahak kumaa vaqueros (koboi) soira koroton o lembu montok manahak taakanon kumaa momogompi maamaso ponimungan. Maamaso Manom 1969, Sonny Falcón, songulun monguugulud do pamadagangan daging id Austin, minongigit do gerai konsesi fajita taco montok komersial kumoiso maamaso kapanaandakan 16 septiembre labus kakadayan id Kyle, Texas.[12] Maamaso toun dii nogi, Otilia Garza nopo nga pinopointutun do fajita id Restoran Round-Up di Pharr, Texas. Nakaanu do kredit i Garza miampai minomoruhang do taakanon fajita poinsuai-suai kalapas noonuan do queso flameado (keju Mexico otonu) id sakai do piring bosi besi id Acapulco.[13]

Kowoowoyoon diti nopo nga pinointutun do lobi akawas do mogikaakawo porniagan, miagal do Ninfa's di Houston, Hyatt Regency id Austin, om ogumu po restoran id San Antonio.[2] Id kabaatan do Arizona, istilah diti nopo nga au noilaan, suai ko' sabaagi do putulan daging gisom do toun 1990-an soira restoran taakanon tosikap Meksiko nopo nga tumimpuun no momoguno do hogot dii id suang do pomudagangan diolo. Id toun-toun potilombus, nosiliu o fajitas sabaagi taakanon di otutunan kopio id restoran makan kasual id Amerika om nogi nansakan id walai.

Id kogumuan do restoran, daging om kinotuan fajita nopo nga igitan id mija miampai gumolok do opuhod id sakai do piring logam toi ko' poriuk, miampai do tortilla om pomoroso di nakalasu no, miagal do guacamole, pico de gallo, queso, salsa, keju parut om krim oonsom.[14][15]


Intangai nogi

[simbanai | simbanai toud]
  1. Patterson, Frank (2003-10-14), Fajita, pinoopi mantad sand̠ad ontok September 24, 2008, linoyog ontok 2013-11-06 [clarification needed]
  2. 2.0 2.1 Wood, Virginia B. (2005-03-04). "Fajita History". The Austin Chronicle. Linoyog ontok 2010-01-11.
  3. 3.0 3.1 Wood, Virginia B. (2005-03-04). "Just Exactly What Is a Fajita?". The Austin Chronicle.
  4. Jamison, Cheryl; Jamison, Bill (2014). Rancho de Chimayo Cookbook: The Traditional Cooking of New Mexico. Rowman & Littlefield. ISBN 9781493009206.
  5. Butel, Jane (1994). Jane Butel's Southwestern Kitchen. Penguin. ISBN 9781557880901 – via Archive.org.
  6. Ayto, John (2012). The Diner's Dictionary: Word Origins of Food and Drink. Oxford: Oxford University Press. p. 130. ISBN 9780199640249. OCLC 840919592. Linoyog ontok 2015-06-05 – via Archive.org. fajitas.
  7. Fain, Lisa (2014). "Chicken Fajitas". The Homesick Texan's Family Table: Lone Star Cooking from My Kitchen to Yours. Ten Speed Press. p. 328. ISBN 9781607745051 – via Google Books. And then there's the language purist inside of me, who knows that calling something "chicken fajitas" is simply wrong; the word fajitas originally referred to a cut of beef. Naming the dish chicken fajitas is like saying it's "steak-sliced chicken." Of course, this battle was lost long ago.
  8. Castaño González, Yezid. "El corte de la entraña de res". El Nuevo Día. Linoyog ontok 14 May 2024.
  9. "ARGENTINA'S LEGENDARY ENTRAÑA AKA THE SKIRT STEAK". Puerto La Boca. Linoyog ontok 14 May 2024.
  10. "Entraña: ¿Qué es, en qué parte de la vaca se encuentra y cómo cocinarla?". Frigorífico Sada. Linoyog ontok 14 May 2024.
  11. "Cortes de carne equivalentes entre Argentina y Brasil". Brasil Playas. Linoyog ontok 14 May 2024.
  12. Wood, Virginia B. (March 4, 2005). "Fajita History". Austin Chronicle. Linoyog ontok 2019-08-27.
  13. Morthland, John (March 1993). "Low Steaks". Texas Monthly. Linoyog ontok 2019-08-27.
  14. Beckerman, Joel (2014-10-21). "The Fajita Effect (Excerpt from The Sonic Boom: How Sound Transforms the Way We Think, Feel, and Buy)". Galleys. Houghton Mifflin Harcourt. Linoyog ontok 2021-10-27 – via Medium.com.
  15. "From Sizzling Fajitas To The Super Bowl, How Sounds Help Sell". All Things Considered. October 20, 2014. NPR.

Noputan labus

[simbanai | simbanai toud]