Šeteniai

Šeteniai
Įvažiavimas į Šetenius
Šeteniai
55°23′46″š. pl. 24°02′06″r. ilg. / 55.396°š. pl. 24.035°r. ilg. / 55.396; 24.035 (Šeteniai)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija	Vilainių seniūnija
Gyventojų (2021)	21
Vikiteka	Šeteniai
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Šetẽniai Kilmininkas: Šetẽnių Naudininkas: Šetẽniams Galininkas: Šeteniùs Įnagininkas: Šetẽniais Vietininkas: Šetẽniuose
Istoriniai pavadinimai	rus. Шатейни, lenk. Szetejnie, Józefów

Šeteniai – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, 13 km į šiaurę nuo Kėdainių, Nevėžio kairiajame krante, prie kelio Vilainiai-Šventybrastis. Yra parkas.

1999 m. birželio 12 d. ant Nevėžio upės šlaito, buvusio dvaro svirno vietoje, įkurtas rašytojo Česlavo Milošo kultūros centras. Jame vyksta literatūros vakarai, susitikimai, konferencijos, veikia Česlavui Milošui skirta ekspozicija. Centrą supa parkas, kuriame stovi koplytstulpiai ir skulptūros, skirtos Šeteniams ir juose gimusiam Česlavui Milošui. Šetenius Č. Milošas aprašė romane „Isos slėnis“.

Istorija

Seniau buvo Šetenių dvaras.^[2] XIX a. pabaigoje buvo du Šetenių (Juozapavo) palivarkai: vienas priklausė Siručiams (Sirutiškio dvaras), kitas – Kognovickiams (Lančiūnavos dvaras).^[3]

Kaimas taip pat buvo vadinamas Šateiniais.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga – XX a. pradžia	Kėdainių valsčius
–1988 m.	Tiskūnų apylinkė
1988–1995 m.	Kėdainių apylinkė
1995–2001 m.	Kėdainių kaimiškoji seniūnija
2001–	Vilainių seniūnija

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[4]	1923 m.^sur.[5]	1959 m.^sur.[6]	1970 m.^sur.[6]	1979 m.^sur.[7]
222	221 kaime 115, dvare 106	129	75	40
1987 m.[2]	1989 m.^sur.[8]	2001 m.^sur.[9]	2011 m.^sur.[10]	2021 m.^sur.[11]
39	40	35	31	21
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Šeteniuose gimė:

• paskutinis tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys (1896–1991);
• Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas (1911–2004).

Šetenių parkas

• 
  Svirnas-muziejus Česlovo Milošo gimtojoje dvarvietėje
• 
  Koplytstulpis
• 
  Keltiškas kryžius
• 
  Keltiškas kryžius
• 
  Kryžiaus fragmentas
• 
  Marijos paminklas

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Šeteniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 175
3. Józefów lub Szetejnie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 612 psl. (lenk.)
4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
9. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Česlovas Milošas Šeteniuose Archyvuota kopija 2006-07-17 iš Wayback Machine projekto.