2004 m. klasikinis pasaulio šachmatų čempionatas, vyko 2004 rugsėjo 25 – spalio 18 d. Brisago mieste (Šveicarija). Tai buvo mačas tarp Vladimiro Kramniko ir Peterio Leko. Sąlygos: nugalėtoju tampa tas, kas surenka daugumą taškų iš 14 partijų. Pasibaigus mačui lygiosiomis 7 : 7 čempionas išlaiko titulą. Mačas baigėsi lygiosiomis 7 : 7 (+2 -2 =10) – Vladimiras Kramnikas išlaikė klasikinio pasaulio čempiono titulą.[1]
Nežiūrint to, kad G. Kasparovas iš mačo su V. Kramniku taisyklių pats buvo išbraukęs punktą dėl mačo revanšo, tačiau dvejus metus siekė gauti teisę į revanšo mačą. Jis motyvavo tuo, kad 2001 m. dominavo superturnyruose: laimėjo Pajūrio Veike, Linareso turnyre ir Astanoje.
Tačiau V. Kramnikas, dėjęs parašą ant sutarties su „BrainGames“, laikėsi nuomonės, kad jis, kaip čempionas, turi jos laikytis ir privalo pravesti atrankos varžybas. Kas dėl moralinės skolos – G. Kasparovas jį buvo pasirinkęs be jokios atrankos – Vladimiras, atlaikęs rimtą spaudimą, savo nuomonės neatsisakė. Jei Garis nori su juo žaisti, tegul laimi atrankos varžybas. Bet G. Kasparovas jokiose atrankos varžybose dalyvauti nesiruošė.
2002 metais liepos 6 – 21 d. Dortmunde vyko tradicinis taupymo kasų šachmatų superturnyras, kurio nugalėtojas gavo teisę į mačą su V.Kramniku dėl klasikinio pasaulio čempiono titulo.
Septyni žaidėjai buvo pakviesti pagal aukščiausią pasaulyje reitingą, kartu su organizatorių kviestu vokiečiu K. Lutcu, dalyvavo turnyre.
Tačiau ne visi geriausieji dalyvavo. Aukščiausią reitingą turintis G. Kasparovas atsisakė dalyvauti, teigdamas, kad teisę į revanšo mačą jis iškovojęs pagal 2001 m. turnyrų rezultatus.
Antrojo aukščiausio reitingo savininkas V. Anandas, atsisakė, nes buvo įsipareigojęs FIDE nedalyvauti kitų organizacijų rengiamame pasaulio čempionate.
Žaidėjai buvo paskirstyti į dvi grupes – po keturis kiekvienoje ir grupėse žaidė po dvi partijas kiekvienas su kiekvienu. Po to, iš kiekvienos grupės po du geriausi žaidėjai žaidė nuo pusfinalio atkrentamuosius mačus iš keturių partijų. Žaidėjai buvo paskirstyti taip:
nugalėtojas I grupėje pusfinalyje žaidžia su antros vietos žaidėju iš II grupės,
nugalėtojas II grupėje pusfinalyje žaidžia su antros vietos žaidėju iš I grupės.
Laiko kontrolė: pirmiesiems 40 ėjimų – 2 val. sekantiems 20 ėjimų – 1-a val. ir likusiems ėjimams – 30 min.
Mačui pasibaigus lygiosiomis žaidžiami greitųjų šachmatų mačai iš dviejų partijų, o jei ir vėl lygiosios – žaibo mačai.[2]
Pirma grupė
Vieta | Žaidėjas | Reitingas | 01 | 02 | 03 | 04 | Taškai |
---|---|---|---|---|---|---|---|
1 | Aleksejus Širovas | 2697 | 1 | 1½ | 1½ | 4 | |
2 | Veselinas Topalovas | 2745 | 1 | 1½ | 1½ | 4 | |
3 | Borisas Gelfandas | 2710 | ½ | ½ | 1½ | 2½ | |
4 | Kristoferis Lucas | 2655 | ½ | ½ | ½ | 1½ |
Dėl pirmos vietos A. Širovas žaidė mačą su V. Topalovu. Mačą 1½ : ½ laimėjo A. Širovas.
Antra grupė
Vieta | Žaidėjas | Reitingas | 01 | 02 | 03 | 04 | Taškai |
---|---|---|---|---|---|---|---|
1 | Jevgenijus Barejevas | 2726 | 1 | 1 | 2 | 4 | |
2 | Peteris Leko | 2722 | 1 | 1½ | 1 | 3½ | |
3 | Michaelis Adamsas | 2752 | 1 | ½ | 1 | 2½ | |
4 | Aleksandras Morozevičius | 27165 | 0 | 1 | 1 | 2 |
Pusfinalis | Finalas | |||||||
Peteris Leko | 2½ | |||||||
Aleksejus Širovas | ½ | |||||||
Peteris Leko | 2½ | |||||||
Veselinas Topalovas | 1½ | |||||||
Veselinas Topalovas | 3½ | |||||||
Jevgenijus Barejevas | 2½ |
V. Topalovo – J. Barejevo mačas pasibaigė lygiosiomis 2 : 2. V. Topalovas laimėjo greitųjų partijų mačą 1½ : ½. P. Leko laimėjo atrankos mačus ir iškovojo teisę žaisti mačą su V. Kramniku dėl pasaulio čempiono titulo.[3]
Peteris Leko (gimęs 1979 m. rugsėjo 8 d.) buvo stebuklingas vaikas – kai jam buvo 14 metų, 4 mėnesiai ir 22 dienos, jis tapo jauniausiu didmeistriu pasaulyje. O 15-kos metų - pradėjo važinėti po superturnyrus, varžovams siūlydamas lygiąsias, dėl ko buvo pramintas „lygiuku“! 1999 m. P. Leko laimėjo savo pirmąjį superturnyrą Dortmunde, kur aplenkė V. Kramniką, A. Karpovą, V. Anandą.
XXI amžiuje Peteris – jau tarp geriausių pasaulio žaidėjų. 2001 m. Budapešte jis žaidė greitųjų šachmatų mačą su V. Kramniku – 5 : 7. Bet visa tai nepalyginama su P. Leko pasiekimais 2002 metais: pavasarį Dubajuje laimėjo Didžiojo prizo varžybas greitaisiais šachmatais, o vasarą Dortmunde iškovojo teisę žaisti mačą dėl šachmatų „karūnos“ su V. Kramniku.
Pastarasias varžybas vengras pradėjo pralaimėjimu J. Barejevui, bet užėmęs grupėje 2-ąją vietą, varžovamas nepaliko šansų atkrentamuose mačuose: pusfinalyje įveikė A. Širovą 2½ :½, o finale V. Topalovą 2½ : 1½.
Pasiruošimui mačui dėl čempiono vardo pradėjo 2003 m. Linareso turnyre, kur aplenkęs 2½ taško G. Kasparovą, pasidalijo pirmąją vietą su V. Kramniku. Tačiau po to buvo nesėkmingi turnyrai Budapešte ir Dortmunde. 2004 m. P. Leko užėmė 2-ąją vietą Veik an Zee (1-ąją – V. Anandas) ir Linareso turnyre (nugalėjo V. Kramnikas). Atkrentamosiose varžybose Dortmunde pusfinalyje nusileido V. Anandui, o mače dėl 3-iosios dar ir P. Svidleriui.
Kramnikui beieškant čempionato mačo rėmėjų, praėjo beveik dveji metai, tad kova dėl „karūnos“ (tuo metu Braingames baigė savo veiklą ir mačo kontrolę įsigijo „Einšteino grupė“) prasidėjo tik 2004 metais Šveicarijos miestelyje Brisago.
Ketveri metai tarp mačų su G. Kasparovu ir P. Leko prabėgo visai ne lengvai – jam teko įveikti iškilusias didžiules ne visai šachmatines užduotis, dėl ko vos nesugadino savo sveikatos, o rezultatai prie lentos ėmė kristi. 2001 m. V. Kramnikas dar tebebuvo formoje: nusileidęs G. Kasparovui Veik an Zee ir Astanoje, jis buvo pirmas Dortmunde ir greitųjų šachmatų turnyruose – Monake, Ciuriche (finale laimėjo prieš G. Kasparovą (1½ : ½) ir Maince sužaidė lygiosiomis 5 : 5 mačą su V. Anandu. Metų pabaigoje M. Botviniko atminimo turnyre Maskvoje sužaidė mačų su G. Kasparovu: klasikiniais šachmatais (2 : 2), greitaisiais (3:3) ir žaibo (3½ : 6½).
Visi 2002 m. metai praėjo besiruošiant mačui su kompiuterine programa Deep Fritz. Šis mačas baigėsi – 4 : 4.
2003 nesėkmingai žaidė Veik an Zee, kur surinko 7 taškus iš 13, tačiau, aplenkęs G. Kasparovą pasidalijo 1-ąją vietą su P. Leko Linareso turnyre – 7 iš 12. Dortmunde jį aplenkė V. Bologanas, greitųjų šachmatų finale Cap d’Agde kurorte Prancūzijoj – V. Anandas.
2004 m. vėl nesėkmė Veik an Zee, bet buvo pergalės Linareso turnyre ir Monake. Prieš mačą paskutiniame atkrerntamųjų mačų varžybose Dortmunde finale pralaimėjo V. Anandui – 1½ : 2½.
V. Kramniko galimybės buvo vertinamos aukščiau. Jis pagal rezultatus ir reitingą lenkė varžovą, bet įrodinėti, kas stipresnis reikėjo mače. Asmeninis santykis (1 : 2) su vengru ir jo žaidimo būdas nepaliko abejonių, kad pergalė nebus tokia jau paprasta.
Mačo varžovai vienas kitam jautė pernelyg gilią pagarbą, tarp jų buvo geri santykiai ir net turėjo tą patį vadybininką…. Jei panagrinėti jų pasisakymus prieš mačą; tai tiek V. Kramnikas, tiek P. Leko – abu matė savo varžovą, kaip idealų mačo kovotoją…
Prieš mačo pradžią V. Kramnikas sakė:
„Leko – puikus gynėjas, jis nedaro nereikalingų klaidų. Aišku, jis neturi tokios puolamosios galios, kaip G. Kasparovas, bet kai kuriuos elementus atlieka geriau už Garį… “
Pradžioje netikėtai V.Kramnikas laimėjo 1-ąją partiją: jis perėjo į apyligę baigmę, kurioje, kažkokiu momentu, P. Leko nervai neatlaikė. Bet 2-ojoje partijoje kovos nesigavo: čempionas nenorėjo pereiti į „Maršalą“ ir tenkinosi lygiosiomis. Po neįdomios 3-iosios partijos pretendentas suprato, kad jam laikas žaisti 1.d4 ėjimą, kurio iki Brisago mačo nebuvo naudojęs nei vienoj turnyrinėj partijoje.
V. Kramnikas, paveiktas šoko, kad varžovas išdrįso pradėti partiją valdovės pėstininku, vos truputi prastesnėje pėstininkų viename flange baigmėje, žaidė nepatikimai ir padovanojo P. Leko pergalę. Mačo rezultatas tapo lygus 2½ : 2½.
Pretendento strategija aiškesnė tapo po 6-os partijos, kurioje Peteris, gavęs geresnę poziciją, turėdamas daugiau laiko, netikėtai pasiūlo varžovui lygiąsias. Tai parodė, kad jo bendroji nuostata: nerizikuoti dėl smulkmenų, žaisti iki galo tik aiškiais momentais. Pabaigoje tokia strategija padarys jam meškos paslaugą.
Žaidėjas | 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | Taškai |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Vladimiras Kramnikas | 1 | ½ | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | 0 | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 1 | 7 (+2,-2=10) |
Peteris Leko | 0 | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | 1 | ½ | ½ | ½ | ½ | ½ | 0 | 7 (+2,-2,=10) |
7-oje partijoje V. Kramnikas po debiuto gavo lygią padėtį, o 8-oje apsisprendė žaisti prieš Maršalo ataką. Padėjėjai buvo pateikę preliminarius analizus, tačiau Vladimiras, nieko netikrindamas, žaidė pabrėžtinai greitai. Jis vieną tikslą pasiekė: P. Leko pateko į ceitnotą, bet pretendentui lemiamos kombinacijos apskaičiavimui pakako laiko…
Unikalus atvejis: čempionas baltaisiais pralaimėjo per 20 ėjimų, iš esmės, nepadaręs nei vieno savo ėjimo. Priedo, dar persišaldė ir susirgo angina. P. Leko išėjo į priekį – 4½ :3½ – psichologinė inciatyva buvo jo pusėje.
Bet padidinti savo pranašumą vengras net nepasistengė! Greitos lygiosios 9-oje partijoje, tiesa, 10-oje pretendentas strategiškai labai rizikavo. Deja, V. Kramnikui nebuvo jėgų kovoti – lygiosios. 11-oje P. Leko baltosiomis figūromis „pasiekia“ lygiąsias, o 12-oje, kai pasveikęs čempionas lindo į kovą, sutiko taikiai baigti partiją, turėdamas dviem pėstininkais daugiau.
V. Kramnikas žaidė 13-ąją partiją, nekreipdamas į riziką ir P. Leko neišlaikė spaudimo – čempionas įgijo rimtą persvarą ir šansų pergalei, bet, kai Peterį privertė vieninteliais ėjimais gintis, jis tai darė nepriekaištingai – lygiosios.
„Karūnos likimas sprendėsi paskutinėje partijoje. Čempionas pasirinko nepavojingą Karo-Kano gynybos variantą: nuo lentos dingo valdovės, bet ir esant mažai figūrų, V. Kramnikas sugebėjo apžaisti varžovą! Kai iki mato liko du ėjimai, pretendentas pasidavė. Mačo rezultatas tapo lygus – 7 : 7 ir V. Kramnikas išlaikė savo čempiono titulą.
„Aš pralaimėjau pirmąją ir paskutinę mačo partiją. Tai buvo partijos, kurias lengvai galėjau baigti lygiosiomis, jei jos būtų žaistos mačo viduryje, – nelinksmai po mačo pažymėjo P. Leko. – Labai gaila, kad aš pralaimėjau ne prie lentos, o savyje, savo smegenyse. Paskutinėje partijoje adrenalino lygis buvo toks aukštas, kad niekaip negalėjau išlaikyti aiškios galvos. O mano varžovas sužaidė idealiai! Viskas buvo mano rankose, pabaigoje pritrūko tiek nedaug…“
„Matyt P. Lekui, kai jis buvo taip arti sėkmės, neatlaikė nervinė sistema, – komentavo Vasilijus Smyslovas. – Na, o Kramnikas, priešingai, parodė savo geriausias sportines savybes ir kūrybines galimybes paskutinėje mačo partijoje!“
Borisas Gelfandas nurodė dar vieną priežastį: abu jie per dau pasitikėjo kompiuteriu: „ Mačo pabaigoje, kai Vladimiras pradėjo žaisti savo galva ir ėjo į atvirą žaidimą, jo persvara tapo tiesiog didžiulė…“[4]
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
2004 m. klasikinio pasaulio čempionato mačo Kramnikas – Leko partijos
|