Adomas Galdikas | |
---|---|
Gimė | 1893 m. spalio 18 d. Giršinai, Mosėdžio valsčius, Rusijos imperija |
Mirė | 1969 m. gruodžio 7 d. (76 metai) Niujorkas |
Sutuoktinis (-ė) | Magdalena Draugelytė-Galdikienė |
Veikla | Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas |
Vikiteka | Adomas Galdikas |
Adomas Galdikas (1893 m. spalio 18 d. Giršinų kaime, Mosėdžio valsčius – 1969 m. gruodžio 7 d. Niujorke) – lietuvių tapytojas, grafikas, scenografas.
Gimė Giršinų viensėdyje, Mosėdžio parapijoje. Mokėsi Palangos progimnazijoje ir Liepojos gimnazijoje. Tapybos mokėsi Petrapilyje, Štiglico mokykloje, gaudamas taikomosios dailės dailininko vardą ir Berlyne. Pirmasis lietuvis ofortininkas. Vėliau studijas tęsė Švedijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Dar studijuodamas laimėjo konkursus pašto ženklams, Prekybos ir pramonės banko, Garlaivių bendrovės akcijoms sukurti.[1]
1923–1940 m. Kauno meno mokyklos grafikos studijos vedėjas, o karo metais profesoriavo Kauno taikomosios dailės institute. 1946–1947 m. profesoriavo Friburge, 1947–1952 m. gyveno Paryžiuje, o 1952 m. išvyko į JAV ir apsistojo Niujorke.
Pradedant 1920 m. demonstravo savo paveikslus Lietuvos ir užsienio meno parodose. 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje už triptiką „Lietuva“ apdovanotas Grand Prix. Iliustravos knygas, piešė nemažai dekoracijų (Kaune – 17 Valstybės teatro spektaklių). Už V. Krėvės dramos „Šarūnas“ dekoracijas 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje apdovanotas aukso medaliu.
Daugiau žinomi meno kūriniai: „Trobelė pamiškėje“, „Piliakalnis“, „Kapinės“, „Pajūry“, „Natiurmortas su lietuvių liaudies skulptūra“, „Beržoro šventorius“, „Grybautoja“, „Malda“, „Vėjas, „Bulviakasis“ ir kiti.
A. Galdiko kūrinių yra įsigiję: Štiglizo, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės (Kaunas), Lietuvos dailės (Vilnius), Latvijos nacionalinis dailės, Jau de Paume (Paryžius), Žemaičių dailės, Žemaičių „Alkos“ ir kiti muziejai.