Antoni Edward Odyniec

Antonis Edvardas Odinecas
lenk. Antoni Edward Odyniec
Antonis Edvardas Odinecas po 1853 metų, dailininkas Maksymilian Fajans.
Gimė 1804 m. sausio 25 d.
Geistūnai, Ašmenos valsčius, Rusijos imperija
Mirė 1885 m. sausio 15 d. (80 metų)
Varšuva
Veikla poetas, vertėjas, memuaristas
Alma mater Vilniaus universitetas

Antonis Edvardas Odinecas (lenk. Antoni Edward Odyniec; 1804 m. sausio 25 d. Geištūnuose, Ašmenos valsčius, Rusijos imperija (dab. Baltarusija, Ašmenos rajonas) – 1885 m. sausio 15 d. Varšuvoje) – poetas, vertėjas, memuaristas.

Biografija ir kūryba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antonis Edvardas Odinecas gimė 1804 m. sausio 25 d. Geištūnų kaime.[1] Ūgtelėjęs mokėsi bazilijonams priklausiusioje mokykloje Borūnuose, Ašmenos valsčiuje.[2]

1820–1823 m. Antonis Edvardas Odinecas studijavo Vilniaus universiteto teisės skyriuje. Besimokydamas universitete klausė Gotfrydo Ernesto Grodeko ir Leono Borovskio paskaitų, pastarasis jį ir pastūmėjo į kūrybą.

Gyvendamas Vilniuje lankėsi Julijaus Slovackio motinos Salomėjos Bekiu namuose, bendravo su Joachimu Leleveliu, Aleksandru Chodzka, laikė garbe draugauti su intelektualiąja Sofija Sniadeckaite - Balinskiene.[3] Antonis Edvardas Odinecas buvo ilgametis Stanislovo Moravskio jaunystės laikų bičiulis.[1]

Nuo 1821 m. Odinecas priklausė filaretų draugijai.[1] Buvo kartu su kitais filaretais areštuotas (1823–1824 m.).

1825–1829 m. Odinecas gyveno Varšuvoje. 1825–1826 m. išleido savo eilėraščių dvitomį rinkinį „Poezye“, taip pat 1829 m. išleido poezijos almanachą „Melitele“. 1829 m. keletą savaičių gyveno Sankt Peterburge, bendravo su Adomu Mickevičium, vėliau su Mickevičium keliavo po Europą (Vokietiją, Italiją, Šveicariją).

1831–1837 m. Antonis Odinecas gyveno Drezdene. 1837 m. jis grįžo į gimtinę, Geištūnus, vėliau į Vilnių. Vilniuje redagavo „Encyklopedya powszechna“ (1836–1840).[4] 1840–1859 m. dirbo laikraščio „Kurier Wilenski” redaktoriumi.

Paskutinieji gyvenimo metai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paminklas Antoniui Edvardui Odinecui Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje

Nuo 1866 m. Antonis Edvardas Odinecas gyveno Varšuvoje, redagavo laikraštį „Kurier Warszawski“. Taip pat spausdino savo prisiminimus, kelionių fragmentus: „Listy z podróży“ (1867–1878) ir „Wspomnienia z przeszłości opowiadane Deotymie“ (1879–1883). Vertė Aleksandro Puškino, Bairono, Pavelo Kukolniko, Valterio Skoto kūrybą.[5] [6]

Mirė 1885 m. sausio 15 d. Varšuvoje. 1901 m. Vilniaus šventų Jonų bažnyčioje jam atidengtas atminimo paminklas.

Pagrindiniai kūriniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Pieśń Filaretów (1824).
  • Branka Litwina (1828) – baladė.
  • Felicyta – drama.
  • Barbora Radvilaitė – drama.
  • Listy z podróży (1875–1878) – prisiminimai.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 Stanislovas Moravskis.Iš visur po truputį. II dalis. Broliai bajorai. Atsiskyrėlio gavenda. Parengė ir iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2016, 483. ISBN 978-609-447-196-4.
  2. ↑ Grzegorz Rąkowski, Ilustrowany przewodnik po zabytkach kultury na Białorusi, Warszawa: Burchard Edition, 1997, s. 26, ISBN 83-904446-9-0, OCLC 835719268
  3. ↑ Sudarytoja Aurelija Arlauskaitė. Jašiūnų dvaras – kultūros židinys, Vilniaus universiteto leidykla, 2016, p. 55. ISBN 978-609-459-599-8.
  4. ↑ Stanislovas Moravskis. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje (1818–1825)/ iš lenkų k. vertė R. Griškaitė, eil. tekstus vertė R. Koženiauskienė. Vilnius : Mintis, 1994, p. 235.
  5. ↑ Maria Dernałowicz: Odyniec Antoni Edward, 2012. [1] Archyvuota kopija 2020-01-11 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ Gabrielė Giunterytė-Puzinienė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose. 1815-1843 metų dienoraštis. Vilnius: Tyto alba, 2016, p. 309. ISBN 978-609-466-292-8.

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Maria Makaruk: Antoni Edward Odyniec: romantyk w zwierciadle biedermeieru. Warszawa: Wydział Polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego, 2012. ISBN 978-83-62100-26-2.
  • Mikołaitis J. Odyniec wśród przyjaciól/ Częstochowa, 1938.