BESM (rus. БЭСМ, trumpinys iš Большая Электронно-Счётная Машина, liet. Didelė elektroninė skaičiavimo mašina) – Tarybų Sąjungos bendros paskirties kompiuterių (elektroninių skaičiavimo mašinų) serija, skirta įvairioms užduotims spręsti, MESM įpėdinis. ESM gaminta praėjusio amžiaus 5-ame ir 6-ame dešimtmečiuose. Buvo sukurti keli skaičiavimo mašinų modeliai ir jų modifikacijos.
BESM-6 tapo pačia žinomiausia ir svarbiausia ESM, sukurta Rusijos mokslų akademijos Tikslios mechanikos ir kompiuterių inžinerijos instituto. Mašinos kūrimas buvo baigtas 1966 m., o gamyba prasidėjo 1968 m. ir truko 20 metų[1]. Ši ESM buvo tranzistorinio pagrindo, turėjo 48 bitų procesorių, dirbusį 10 MHz taktiniu dažniu ir turėjo du atskirus instrukcijų kanalus (valdymo ir aritmetikos blokams) bei 16-kos 48 bitų žodžių spartinančiąją atmintinę. Sistema galėjo pasiekti veiką iki 1 Mflopo. Tuo metu sparčiausias superkompiuteris CDC 6600 (gamintas JAV), naudojant vieną centrinį ir 10 periferinių procesorių, pasiekdavo iki 3 Mflopų.
BESM-6 sistemos atmintis buvo adresuojama naudojant 15 bitų adresus. Maksimali pasiekiama talpa buvo 32 tūkstančiai žodžių arba 192 kilobaitai. Virtualioji atmintis leido ją išplėsti iki 128 tūkstančių žodžių arba 768 kilobaitų.
Ši ESM 7-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo plačiai naudojama Tarybų Sąjungoje įvairioms skaičiavimo užduotims. 5E26 modifikacija buvo naudojama kontroliuoti oro gynybos raketų kompleksus S-300. BESM-6 modifikacija, kurioje vietoj tranzistorių buvo naudojami integriniai grandynai ir dėl to 2-3 kartus išaugusia veika, kaip sudedamoji dalis Elbrus-1K2 buvo naudojama 8-ame dešimtmetyje superkompiuteryje Elbrus.
Iki 1987 m., kuomet buvo nutraukta gamyba, surinkta 355 vienetų BESM-6.