Barbara Leaming | |
---|---|
Gimė | 194? m. Filadelfija, JAV |
Veikla | biografė |
Pareigos | profesorė |
Alma mater | Smit koledžas |
Barbara Lyming (angl. Barbara Leaming) – amerikiečių biografė, be kitų, rašiusi apie Romaną Polianskį, Orsoną Velsą, Ritą Heivort, Merliną Monro, Džoną F. Kenedį, Vinstoną Čerčilį ir Žakliną Kenedi Onasis.
Barbara Lyming gimė Filadelfijoje (Pensilvanijoje). 1961 m. birželį Naujajame Džersyje baigė Hadonfildo memorialinę vidurinę mokyklą, o Smit koledže Nortamtone, Masačusetse 1965 m. apgynė bakalauro laipsnį. 1976 m. Niujorko universitete tapo mokslų daktare. Jos disertacija vadinosi „Žmonių sielų inžinieriai“ („Engineers of Human Souls“), joje rašoma apie perėjimą prie socialistinio realizmo sovietiniame kine 4-ajame dešimtmetyje.[1]
Niujorke, Hanterio koledžo Teatro ir kino katedroje ilgą laiką ji ėjo profesoriaus pareigas, kol nusprendė visą savo laiką paskirti rašymui.[2] Jos straipsniai buvo spausdinami žurnaluose „Vanity Fair“[3][4] ir „The New York Times Magazine“.[5]
1985 m. Barbaros Lyming parašytą autorizuotą Orsono Velso biografiją Ana Kvindlen aptarė žurnale „The New York Times Book Review“, ji sakė, kad tai yra „biografija, kurioje puikiai pasakojama apie žmogų, jo darbą ir laiką“.[6] Knygų recenzijų žurnalas „Kirkus Reviews“ šią biografiją apibūdino kaip „išskirtinę dovaną Amerikos menui ir literatūrai“.[7] Dienraštis „Los Angeles Times“ Barbaros Lyming 1992 m. Betės Deivis biografiją pavadino „stipria, skvarbia biografija, pasižyminčia tikroviškumo galia“.[8] Žurnale „Entertainment Weekly“ apie B. Lyming 1995 m. išspausdintą Katarinos Hebern biografiją buvo rašoma, kad apie aktorės gyvenimą papasakota „su empatija ir aštrumu, kuris beviltiškai retas kino žvaigždžių biografijose“.[9] Kai 1998 m. B. Lyming išleido Merlinos Monro biografiją, Molė Haskel žurnale „The New York Times Book Review“ rašė, kad knyga „sugrąžina Merlinai žmogiškumą, archetipinei kvailai blondinei suteikia gyvybės, sumanumo ir iniciatyvos“.[10]
2006 m. biografija „Džekas Kenedis: Valstybės vyro išsilavinimas“ („Jack Kennedy: The Education of a Statesman“) B. Lyming pasuko nuo kino pasaulio prie politikos. Kristoferis Hičensas žurnale „The Atlantic Monthly“ rašė: „Didžiulis naujosios Barbaros Lyming knygos nuopelnas – parodyti, kaip jaunasis Kenedis pasidarė priklausomas nuo žavingų britų didikų būrio bei kaip tapo apsėstas poreikio lygiuotis į didžiausią angloamerikiečių aristokratą Vinstoną Čerčilį“.[11] Londono laikraštyje „The Sunday Telegraph“ apie šią B. Lyming knygą Kristoferis Silvesteris (Christopher Silvester) sakė: „Nė vienas ankstesnysis biografas nebuvo taip aštriai sutelkęs dėmesio į Kenedžio bandymus esant Baltuosiuose rūmuose pritaikyti Čerčilio mintis“.[12]
Vėliau B. Lyming savo knygoje „Neklusnusis Čerčilis“ („Churchill Defiant“) papasakojo apie Vinstono Čerčilio paskutinius dešimt viešojo gyvenimo metų. Leidinyje „Finest Hour: The Journal of Winston Churchill“ Ričardas M. Langvortas (Richard M. Langworth) rašė, kad „Lyming įžvalga – nepaprasta“ .[13] 2014 m. pasirodė Barbaros Lyming knyga „Žaklina Buvjė Kenedi Onasis: Nepapasakota istorija“ („Jacqueline Bouvier Kennedy Onassis: The Untold Story“). Laikraščio „The Boston Globe“ recenzijoje sakoma, kad knygos autorė „pateikia įtikinamų įrodymų, jog jos tiriamoji patyrė klinikinių potrauminio streso sutrikimo, arba PSS, simptomų“.[14] B. Lyming 2016 m. išleistoje biografijoje atkūrė Džono F. Kenedžio sesers Katlynos Kavendiš (Kathleen Cavendish) gyvenimą, dienraštis „The Wall Street Journal“ šią biografiją pavadino „stulbinamai originalia“.[15]
Apibendrindamas B. Lyming, kaip biografės, karjerą, Kanados žurnalas „Maclean’s“ 2014 m. teigė, kad „rašydama didžių asmenybių biografijas Lyming susikūrė puikią reputaciją“, jos biografijos yra „meistriškai perteiktos ir viliojančios“.[16]
Barbara Lyming gyvena Konektikute.[17]
B. Lyming knygos:
{{cite news}}
: Patikrinkite date reikšmes: |date=
(pagalba)