Ceikiniai

Ceikiniai
Ceikinių bažnyčia
Ceikiniai
55°15′18″š. pl. 26°15′47″r. ilg. / 55.255°š. pl. 26.263°r. ilg. / 55.255; 26.263 (Ceikiniai)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija	Ceikinių seniūnija
Gyventojų (2021)	156
Vikiteka	Ceikiniai
Vietovardžio kirčiavimas (3^a kirčiuotė) [1] Vardininkas: Ceikiniaĩ Kilmininkas: Ceikinių̃ Naudininkas: Ceikiniáms Galininkas: Céikinius Įnagininkas: Ceikiniaĩs Vietininkas: Ceikiniuosè
Istoriniai pavadinimai	rus. Цейкине, Кѣйзи,[2] Цейкини, lenk. Ciejkinie, Cejkinie, Kiejzy

Ceikiniai – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 12 km į pietryčius nuo Ignalinos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta po I pasaulinio karo; liaudies architektūros paminklas), Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos Ceikinių skyrius.

Akmuo su datomis 1510–2010

Ceikinių reginys

Etimologija

Kaimo vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Ceikinės upelio. Kitur teigiama, kad kilęs iš asmenvardžio Ceikà.^[3] Šis kilęs iš baltarusiškų pavardžių Цейка, Цэйка.^[4]

XVII a. kaimas vadinosi Keiziai, Keizai, o dvarvietė vadinta Ceikiniais. Vėliau kaimas imtas vadinti Didžiaisiais Ceikiniais, o dvaras – Mažaisiais Ceikiniais, kol galiausiai 1954 m. dvarvietė priskirta kaimui. Vietovė dar vadinta ir suslavintais vardais – Ceikin-Kozičyn, Lipovčizna, Jakovščizna,^[5] Keizai minimi iki XIX a. pabaigos.^[6]

Geografija

Kaimas įsikūręs Ceikinės ir Švintės santakoje. Jį supa pušynai, kalvos. 4 km į šiaurę nuo miestelio yra 288,9 m Nevaišių kalva, penktoji pagal aukštį Lietuvoje.

Pro Ceikinius eina keliai  1404  Kazokinė–Ceikiniai–Mielagėnai ,  1428  Ceikiniai–Kančioginas ,  1415  Ceikiniai–Velykamiškis–Šventa .

Istorija

Ceikiniai minimi 1510 m. Tada čia buvo Ceikinių dvaras, kuriame gyveno ir pats dvaro savininkas Andriejus Butrimas Nemierovičius. Po dvarininko mirties Ceikiniai testamentu buvo užrašyti Švenčionių bažnyčiai. LDK Žygimantas Augustas šį dovanojimą patvirtino. 1542 m. Stanislovas Dovaina nusipirko Ceikinius iš Švenčionių dvasininkų už keturias baudžiauninkų šeimas ir 10 kapų grašių.^[7]

1621–1700 m. prie evangelikų reformatų bažnyčios veikė pradžios mokykla. 1773 m. pastatyta medinė Ceikinių bažnyčia, kuri 2016 m. balandžio 5 d. visiškai sudegė. 1831 m. kunigas A. Labutis suorganizavo sukilėlių būrį ir puolė Rusijos imperijos kariuomenės įgulą Švenčionyse. XIX a. Ceikiniai – miestelis Švenčionių apskrityje, Zablatiškės valsčiaus Ceikinių seniūnijos centras.^[8]

1921 m. įsteigta parapija.^[9] Pokario metais apylinkėse veikė Vytauto apygardos Tigro partizanų rinktinės partizanai. 1947 m. įsteigta biblioteka, 1961 m. pastatyti kultūros namai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Zablatiškės valsčius[8]	Švenčionių apskritis
1919 m.	Ceikinių valsčiaus centras
–1947 m.	Mielagėnų valsčius
1947–1950 m.	Ceikinių valsčiaus centras
1950–1995 m.	Ceikinių apylinkės centras	Ignalinos rajonas
1995–	Ceikinių seniūnijos centras	Ignalinos rajono savivaldybė

Gyventojai

Kultūros centras

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m.
1885 m.*[2]	1880 m.[8]	1905 m.[10]	1931 m.[11]	1959 m.^sur.[12]	1970 m.^sur.[13]	1975 m.[14]	1979 m.^sur.[15]
71	84	61	152	121	111	109	123
1984 m.[16]	1989 m.^sur.[17]	2001 m.^sur.[18]	2011 m.^sur.[19]	2021 m.^sur.[20]	-	-	-
116	178	204	174	156	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Kapinių kalnelis

• Ceikiniuose gimė dainininkas Kipras Petrauskas (1885–1968). Namas, kuriame jis gyveno, pažymėtas paminkline lenta.
• Ceikiniuose taip pat gimė Vilniaus krašto patriotas Mykolas Šimkūnas (1907–1931).
• Bažnyčios šventoriuje palaidotas kunigas, Helsinkio žmogaus teisių gynimo komiteto narys ir vienas jo kūrėjų Lietuvoje Karolis Garuckas. Ant jo kapo – tautodailininko Juozo Jakšto iš medžio išdrožtas paminklas.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 569 psl.
3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
4. Lietuvių pavardžių žodynas, (ats. red. A. Vanagas, autoriai A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė). Vilnius: Mokslas, 1985, T. 1; 1989, T. 2.
5. Ceikiniai. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 19 psl.
6. Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
7. „Ignalinos rajono savivaldybė - Informacija apie Ceikinių seniūniją“. ignalina.lt. 2015-11-20. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-07. Nuoroda tikrinta 2016-05-07.
8. Ciejkinie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 683 psl. (lenk.)
9. Ceikiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 746 psl.
10. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
11. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
12. Ceikiniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 298 psl.
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
14. Ceikiniai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 354 psl.
15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
16. Ceikiniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 319
17. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
18. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Ceikiniai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 751 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
	IGNALINA – 13 km
			Mielagėnai – 12 km
	Šventa – 9 km ŠVENČIONYS – 16 km