Enarėja
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Gibės gentinė valstybė: Ennarea | |
|---|---|
| Šalis | Džimos zona |
| Tautos | sidamai/oromo |
| Laikotarpis | 1450–1891 m. |
| Miestai | Saka |
| Valdovai | supera |
| |
Enarėja (Ennarea), kitaip Inarėja, vėliau Limu Enarėja – istorinė valstybė pietvakarių Etiopijoje, Gibės regione, egzistavusi XV-XIX a.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valstybė buvo į vakarus nuo Gibės upės ir į šiaurę nuo Godžebo upės. Oromo valdymo laikais į rytus nuo jos buvo Džima, į vakarus - Guma, į pietus - Goma.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai buvo viena stipriausių valstybių, egzistavusi dar prieš XVI a. oromo migraciją, įkurta sidamų kilmės valdovo Kaba Seyon. Atrodo, kad XIV a. valstybė tapo Etiopijos imperijos vasale.
XVI a. II pusėje valstybė buvo ne kartą puldinėjama oromo genčių, tačiau, nors iš visų pusių buvo apsupta priešų, o jos teritorijos sumažėjo, ji išsaugojo nepriklausomybę. Nepaisant to, XVII a. kilo pilietinis karas, kurio metu buvo kovojama šalies viduje, o ne su priešais. Tai nusilpnino valstybę, joje pamažu įsigalėjo oromo, kurie asimiliavo vietinius gyventojus.
1800 m. valstybės soste įsigalėjo oromo limu genties vadas Bofu, kuris turėjo artimus dinastinius ryšius su senąja dinastija. Valstybė pradėta vadinti Limu-Enarėja. Valdant jo sūnui, valstybėje pradėtos reformos, siekiant sostinę Saka (Saqqa) padaryti svarbiu prekybiniu centru, kuriame prekiautų pirkliai iš Etiopijos ir Kafos. Kadangi tuo metu gretimoje valstybėje Džimoje vyko karas, tai buvo sėkmingas projektas. Tuo metu valstybė priėmė islamą.
Tačiau vėliau, pasibaigus karui Džimoje, dauguma pirklių rinkosi jos sostinę, todėl Saka ėmė silpti. 1891 m. valstybė prarado nepriklausomybę ir inkorporuota į Etiopijos imperijos sudėtį. Paskutinis jos valdovas priėmė krikščionybę dėl politinių priežasčių.
| |||||||||||||||||||
